Starkų žodžiai. Ta­ čiau buvo kai kas daugiau. Lygus lygus. Galiausiai juokas nuslopo ir liovėsi. Ir mirtis, jei ją įvykdys.

Jai pasisekė dėl muzikos ir televizijos laidų - ir nuo tada, saugus būdas numesti kūno riebalus m. Scenoje gerbėjų akivaizdoje jai pasiūlė mylimasis iš draugo Garthas Brooksas, Yearwoodas buvo palaimintas savo gyvenimo draugu. Jis sako:" Norėčiau, kad pamatytum save taip, kaip aš tave matau. Aš myliu tave tokiu svoriu, o vienintelis kitas svoris, kurį myliu, yra tas, koks tu esi.

Mes ten statėme namus. Taigi aš tapau, o vaikinai yra ant stogo. Aš buvau kaip, Aš noriu būti ant stogo. Bet buvo laipsnių šilumos. Tikrai jaučiau savo svorį toje kelionėje. Aš įdėjau keletą papildomų svarų ant 20 papildomų, kuriuos visada nešiojuosi. Aš valgiau savo kelią per Kalėdas - tada sausio mėnesį. Aš niekada nepriėmiau naujųjų metų pažadų; tai nebuvo taip ". Užtat ją supykdė paprasta mintis.

Jaučiau:" Tiesiog daryk tai arba užsičiaupk ". Taigi per pirmuosius m. Mėnesius Yearwoodas pradėjo dirbti ir tiesiog tai padarė.

Jos dietos perdavimas Laikydamasi dietų tiek, kiek buvo dariusi, ji žinojo faktus: "Visos dietos veikia, jei valgote mažiau ir daugiau sportuojate. Ir nė viena neveikia, jei nedarote tų dalykų". Taigi ji nustojo kenkti savo treneriui.

Ji net pradėjo valgyti pusryčius. Aš turėjau tokį mentalitetą, Aš sutaupysiu tas kalorijas! Ji nesilaikė jokios konkrečios dietos; ji tiesiog griežtai valgė tik tai, ką žinojo iš savo ilgo metimo, buvo kiekvieno patikimo svorio metimo plano esmė - vaisius, daržoves ir liesus baltymus. Yearwood visiškai niekam nepasakė, kad lieknas morkų pyrago triša sulieknėti.

Mes buvome papratę iki šiolei sakyti ir rašyti įkurti gyvatą, gyvenimą, trobą. Ir kam čia reikėjo įkūrimas keisti pakūrimu? Jurgel evi či aus Piliečių auklėjimo mokykla — skautybė 77? Brėžti ar briežti? Juškevičiaus ir Miežinio žodynai rašo briežti.

Jais patikėję kai kas dar ir šiandie taip teberašo; plg. Reikia rašyti ir tarti ė, nes to reikalauja šnekamoji kalba: Įsibrėžiau ė — tvirtapradis ranką Sv. Balsius Juškevičius ne visuomet gerai skyrė. Taigi, Juškevičium ir Miežiniu remtis rašant žodis brėžti negalima, nes juodu šiuo atveju nėra ištikimu.

31 garsenybė su kulinarinėmis knygomis - Nekategorija

Šnekamoji kalba liepia rašyti brėžti su ė. Kartais šitaip parašo ir kiti, pav. Šnekamoji kalba šitame žodyje turi ilgąjį ė: jis kėsos ė — tvirtagalis mušti Eržvilkas, Tilžė arba kėsinas, Griškabūdis.

Kuršaitis rašė ki ėsaus ki ėsi aus ki ėsyti s, nes jis nemokėjo atskirti dvibalsio ie nuo vienabalsio ė. Jis rašė ir: liėlė greta su lėlė, lėmů su liemu, mėlės greta su miėlės, rėbus greta su riėbus, ir t. Reikia rašyti gedulingas, domesys ir atvejais atveju. Kamienas ar kamėnas? Aukštaičių žodį kamienas Jakštas pataria rašyti kamėnas ė — tvirtapradis. Taria kamienas ne tiktai panemuniečiai, bet ir kiti aukštaičiai, pavyzdžiui, Vilkaviškiečiai ir Naumiestiškiečiai.

Juškevičiaus ir Miežinio žodynai, rašo irgi ie, taip pat ir Lpm. I 71 arškėčio kamienas. Kašaraucko KosL. Žemaičiai Als. Žemaičiai taria ir žodžius balžíena, blakstíena, jautíena kiaulienà, brólienė karalíenė su ė, tai yra: balžėns, blakstėns, jautena kiaulėna brólėne karalėnė. Vadinasi, žemaičiai tam pačiam kalbos reikalui naudojasi kitomis priesagomis. Žemaičių balžėns ir blakstėns turi tą pat priesagą, kaip ir aukštaičių žodžiai brólėnas «pusbrolis», tetėnas ė — tvirtapradis «tetos vyras», bíržėnas «Biržų apylinkės, parapijos, žmogus», ušpalėnas ė — tvirtapradis «Ušpalių parapijos žmogus», Ragėnas Dusetų par.

Žemaičių jautena kiaulėna padaryta yra ta pačia galūne, kaip ir aukštaičių bei žemaičių velėna. Priesagos — ėnė, kurią turime žemaičių žodžiuose brólėne karalėnė Jaûniuvėnė, Ruigėnė ir k. Tam pačiam reikalui kalba ne lieknas morkų pyrago triša savo šnektose naudojasi viena ir ta pačia priesaga. Kilmei reikšti aukštaičiai vartoja priesagą —ietis šiaulietis vokietis «Vokios gyventojas»žemaičiai —ytis šiaulytis vókytis.

Žemaičiai savuosius šiaulytį ir vokytį pasidarė, nusižiūrėję į vištytį, žąsytį, mažytį. Latvių kamans «sienojo drūčgalys, kamblys» skiriasi priesaga nuo lietuvių aukštaičių kamieno ir žemaičių kamėno. Mat, jam daryti bus latviai pasigavę trečios priesagos, būtent —anas : latv. Lietuvių ir latvių «medžio drūčgalio» vardas yra giminaitis šiems žodžiams: 1 la.

175 ir daugiau geriausių slapukų citatų: išskirtinis pasirinkimas

Senovėje kamanos latviams bus buvę du kreivo medžio kamienu, t. Tos pat rūšies priesagą, kaip žodžio kamienas, turi ir bendras visiems lietuvininkams aukštaičiams bei žemaičiams žodis mėnesiena «mėnesėta naktis» ir žemaičių žardiena «užtverta pieva aplink žardą, netoli nuo jaujos».

Kritikui šiuo kartu terūpėta vienų kalbos klaidų, kurių «Pragiedruliuose» ir primeškeriota devynios galybės. Klaidoms drauge su kritiko teikiamais pataisymais surašyti prisireikė net keturiolikos puslapių! Kalbos klaidų skaičiun pakliūta, pasirodo, ir neklaidų. Su dviem tariamosiom klaidom teko jau mums susidurti praeitajame «Švietimo Darbo» numeryje p.

Šiuo tarpu gausime paliesti keliolika kitų, pragumo ir skriaudôs rūšies, klaidų. Kritikui nepatinka, kad Vaižgantas greta savo krašto žodžio sūpuoklės sūpoklės gali būti ir spaudos, arba,ir rašybos klaida vartoja ir žemaičių sūpynes. Dzūkai saką sūplauklės, bet jųjų delto V. Man rodosi, Vaižganto už tai barti nereikėtų, nes jis taip elgdamos daro mūsų rašomąją kalbą žodingesnę ir įvairesnę.

Viena sąvoka gali turėti ben kelis vardus. Rašomosios kalbos grožis ir tobulumas, rodosi, nereikalauja iš kelių viends sąvokos vardų tiktai vieną tepalikti. Rašomosios kalbós žodingumo susinimas nepridės idealus gyvenimo metimas ir sveikata grožio ir tobulumo! Svietas, be abeja, yra svetimas žodis, bet tai dar nereiškia, kad jo tam tikrais atsitikimais neturėtų teisės vartoti liaudies gyvenimo piešėjai rašytojai.

Tokiuose liaudies pasakymuose stereotipuose, kaip antai šitie: jūra svieto plaukia; svieto pereiva «valketa», rašytojas, kursai tariasi esąs gyvenimo tikrenybės kopijuotojas, neturi teisės pakeist: svietą žmonėmis ir pasauliu. Taigi, tam tikrais atsitikimais ne tiktai galime, bet ir turime vartoti aiškią žodyno svetimybę. Senųjų rašytojų raštuose, kurių gausime dabar šį tą iš nauja išleisti mokyklos reikalui, neturime teisės naujóvinlijų kalbą.

Tųjų rašytojų kalba, ar bus tai Mažvydas, Daukša, Sirvydas. Donelaitis turi likti su savo «sopagais» ir «glūpu», o Baranauskas—su savo «šiškomis», «iščinto» ir «kapčiumi ».

Ribà,-ôs «die Stellstätte im Walde, die Wildbahn» K. Poškos žod. Ribą užvilkti « in den Waldwiesen die Grenze austreten, durch Fahren abgrenzen» G.

Ribà,-ôs «per pievas kojomis išminta linija, daranti siena tarp dviejų ūkininkų pievų» Joniškis, Kv. II Riba «Grenze» A. Atėjo pas ribą smilčių, susisėmė jas į sterblę ir eina per laukus Lpm. Iš šitos medžiagos mums paaiškėja ribos vartojimo sienos ir reikšmė. Iš niekur nematyti, kad riba būtų paimtinis iš kurios kitos kalbos žodis.

Nekategorija Kulinarijos knygos yra vienas iš puikiausių būdų susisiekti su tam tikros vietos ar asmens maistu ir kultūra - todėl nenuostabu, kad garsenybių kulinarijos knygos yra tokios populiarios, kokios jos buvo kada nors anksčiau. Praėjus šaltam žiemos sezonui ir vis daugiau žmonių leidžiant laiką virtuvėje, mes supratome, kad dabar bus puikus laikas iššukuoti A sąrašo knygų viryklių knygų lentynas.

Žemiau rasite kažką kiekvienam virėjui, nesvarbu, ar norite įvertinti Audrey Hepburn šeimos mėgstamiausius, ar valgyti švaresnį su Gwyneth.

Patikrinkite juos ir tada jų nepraleiskite 40 geriausių ir blogiausių įžymybių svorio metimo patarimų! Jos išleidimas jau atrodo perspektyvus Maistas, sveikata ir laimė sausį. Žinia apie Oprah kulinarinę knygą visus jaudino dėl to, ar ji įtrauks savo mylimą duoną. Lieknas morkų pyrago triša tikrai lieknas morkų pyrago triša į priekį daržovių link ir suteiks dalį išminties, kurios ji išmoko iš savo mėnesių svorio stebėtojams.

Mylite Oprahą? Tada nepraleisk šių 15 maisto faktų, apie kuriuos niekada nežinojote apie Oprah! Freddie Prinze, jaunesnysis, yra pusiau Puerto Riko gyventojas ir užaugęs Naujojoje Meksikoje, todėl mėgaujasi didžiuliais, drąsiais skoniais ir jo receptais Grįžti į virtuvę atspindi tai. Knyga išmarginta asmeninėmis jo ir žmonos Sarah Michelle Gellar virtuvės nuotraukomis, taip pat širdžiai naudingais receptais, tokiais kaip žali kiaušiniai ir kumpis ir be kremo pomidorų sriuba.

Ieškokite šokoladinio cinamono nakties avižosgreiti sezamų makaronai ir dar daugiau Gwyneth patvirtintų patiekalų, kad būtumėte patenkinti. Prieš tai neturėjau minties, kad jis netgi egzistuoja. Sojų padažas yra dar vienas, nors jis ir baisus - jame taip daug natrio.

Negaliu jūsų įtikinti, kad nustotumėte valgyti sausainius, kai esate diabetikas. Jūs turite tai padaryti. Ir tai prisiima atsakomybę. Jis neturi supratimo, kad yra 68 dėžės. Žmonės gali sakyti, kad šokoladiniai sausainiai yra geri, tačiau jie turi būti ką tik iškepti sausainiai.

Priešingu atveju, kodėl aš jo neišimčiau ir nevalgyčiau?

31 garsenybė su kulinarinėmis knygomis

Esu jautrus. Tai puikus būdas padaryti kažkieno dieną.

numesti svorį ispanų žargonu tirpimo riebalų degintojas šalutinis poveikis

Jūs paėmėte visus slapukus! Jie verkė, kad išeitų iš stiklainio Žinai, taip pat sausainiai gauna klaustrofobiją! Tai tiesiog nėra padaryta. Selena - Sherrilyn Kenyon Subalansuota mityba yra sausainis abiejose rankose. Aš išsiunčiau savo vyrą į jo advokatų kontorą, sėdėjau ant PTA lentų ir kepiau sausainius - puikius sausainius. Staiga neturėjau vyro, darbo, mažai perspektyvų ir dviejų mažų vaikų, kurie įprato valgyti.

2 stipriausias pasaulyje riebalų degintojas kūnas plonas žolelių aman tidak

Aš esu labai įsitikinusi maistu apskritai. Manau, kad atkakliai kalbėjau. Aš paklausiau. Jei pasaulis baigsis, aš norėsiu sausainių. Kalėdų Seneliui reikia tik sausainių ir pieno Vieną naktį iš metų.

Kalėdų senelis Koks vaikinas! Dabar mėgstu vištieną, tai ir viskas, ką valgau. Ir ji man gamino sausainius. Pašto, registracijų ir el. Prekybos operacijų, susijungusi įmonė turėtų Orwellian proporcijų stebėjimo duomenų bazę, - Jasonas Catlettas Man blogas smaližius.

Man gana gera, kai turiu gerai pavalgyti dėl darbo, bet kitaip galėčiau suvalgyti visą ruloną žalios sausainių tešlos. Aš taip pat. Kai nuspręsite man iškepti, praneškite man. Eikite gauti savo slapukų. Aš sužinojau tiek, kiek skautė, ir pardavinėjau slapukus, ir tai buvo tikrai smagu. Net mažais dalykais vaikystėje, pavyzdžiui, turint dvynį ir tiesioginį konkurentą, kuris gamina geresnius sausainius.

Ir Lanisterį nudėsiu, Karalžudį, už tai, ką jis padarė mano tėvui. Aplink jo putlias lūpas Dani pastebėjo šmėkščiojant šypsenėlę, o brolis ne.

kaip greitai galite numesti kojų riebalus kaip sims numeta svorį sims 4

Linksėdamas jis atitraukė užuolaidą ir įsispitrėjo į naktį. Dani žinojo, kad jis ir vėl kaunasi Trišakio mūšyje.

Devynių bokštų rėminami chalo Drogo rūmai stūksojo prie įlankos, jų aukštos mūrinės sienos buvo apraizgytos šviesiom gebenėm. Rūmus chalui dovanojo Pentoso magistrai, aiškino jiems Ilyrijus. Laisvieji miestai visada buvo dosnūs arklių lordams. Jų palankiną sustabdė prie vartų, vienas iš rūmų sargybinių šiurkščiai ati­ traukė užuolaidas. Jis turėjo vario spalvos dotrakių odą ir tamsias migdolų formos akis, tačiau veidas buvo beplaukis, su smailia bronzine Nesuteptojo kepure.

Jis šaltai juos nužvelgė. Magistras Ilyrijus kažką suriaumojo jam gru­ bia dotrakių kalba; sargybinis atsakė tuo pačiu tonu ir pamojo eiti pro vartus. Dani pastebėjo, kad brolio ranka tvirtai spaudžia skolinto kalavijo ranke­ ną. Jis atrodė išsigandęs kaip ir ji. Magistro Ilyrijaus žodžiai liejosi it medus: - Šįvakar puotoje bus daugybė įtakingų asmenų.

Tokie žmonės turi prie­ šų. Chalas privalo apsaugoti savo svečius, jus taip pat, jūsų kilnybe. Neabejo­ ju, kad uzurpatorius dosniai sumokėtų už jūsų galvą. Jo samdyti žudikai seka mus visur.

Privatumo Politika 31 garsenybė su kulinarinėmis knygomis Gaminkite maistą kaip A sąrašo minia patogiai savo namuose! Čia rasite kažką kiekvienam virtuvės šefui, nesvarbu, ar norite įvertinti Audrey Hepburn šeimos mėgstamiausius, ar su Gwyneth valgyti švaresnį. Nekategorija Kulinarijos knygos yra vienas iš puikiausių būdų susisiekti su tam tikros vietos ar asmens maistu ir kultūra - todėl nenuostabu, kad garsenybių kulinarijos knygos yra tokios populiarios, kokios jos buvo kada nors anksčiau.

Aš - paskutinysis drakonas, ir jis ramiai nemiegos, kol aš gyvas. Palankino nešikai sulėtino žingsnį ir sustojo. Užuolaidos buvo atitrauk­ tos, ir vergas pasisiūlė padėti Dani išlipti. Jo vėrinys, pastebėjo ji, buvo iš paprasčiausios bronzos.

Brolis sekė paskui, viena ranka vis dar tvirtai spaus­ damas kalavijo rankeną. Pastatyti magistrui Ilyrijui ant kojų prireikė dviejų stiprių vyrų.

Rūmų viduje oras buvo pritvinkęs prieskonių, dūmų, saldžiosios citrinos ir cinamono aromato. Juos palydėjo per laukiamąjį, kur spalvoto stiklo m o­ zaika vaizdavo Valyrijos pražūtį. Palei visas sienas juoduose geležiniuose ži­ bintuose degė aliejus.

Po dviejų susipynusių akmeninių lapų arka eunuchas išdainavo jų pasirodymą. Jo sesuo, Daneiris Stormborn, Dragonstouno princesė. Jo garbingas šeimininkas, Ilyrijus Mopatis, Laisvojo Pentoso miesto magistras. Pro eunuchą jie žengė į kiemą su kolonomis, apaugusį blyškiomis gebe­ nėmis.

Lapus mėnulio šviesa nudažė kaulo ir sidabro atspalviais, svečiams plaukiant tarp jų. Dauguma buvo dotrakių arklių lordai, stambūs vyrai raus­ vai ruda oda, jų karantys ūsai sutramdyti metaliniais žiedais, tamsūs plaukai sutepti aliejumi, o supinti sviro padabinti varpeliais.

Tačiau tarp jų vaikščio­ jo bravosiečiai ir samdomi kalavijuočiai iš Pentoso, Myro, Tirošio, raudona­ sis šventikas, storesnis net už Ilyrijų, gauruoti vyrai iš Ibeno uosto, lordai iš Vasaros salų, tamsia it juodmedis oda. Daneiris žiūrėjo į visus juos susido­ mėjusi Ilyrijus jiems ėmė šnabždėti: - Šie trys - Drogo kraujo raiteliai, - rodė jis.

Vyras su žalia barzda - Arkono iš Tirošio brolis, o vyras už jų - seras Džora Mormontas. Paskutinis vardas patraukė Daneiris dėmesį. Jis pardavė keletą brakonierių į tirošių vergiją, užuot atidavęs juos Kaip geriausia numesti svorį su pcos sargybai.

Kvailas įstatymas. Su savo nuosavybe žmogui reikia leisti elgtis kaip tinkamam. Dani pagavo save smalsiai apžiūrinėjant riterį. Jis buvo vyresnis, virš ke­ turiasdešimties ir praplikęs, tačiau vis dar tvirtas ir dailaus stoto. Vietoj šilko ir medvilnės jis vilkėjo vilnonius ir odinius drabužius. Jo tunika buvo tam ­ siai žalia, ant jos išsiuvinėtas žvėris, panašus į juodą ant užpakalinių letenų stovintį meškiną.

Ji vis dar žiūrėjo į svečią lieknas morkų pyrago triša tėvynės, kurios nebuvo mačiusi, kai magistras Ilyrijus ant jos plikų pečių uždėjo savo drėgną ranką. Dani norėjo bėgti ir pasislėpti, tačiau brolis ją stebėjo, o jei jį nuvils, žino­ jo, pažadins jame drakoną. Sunerimusi ji pasisuko ir pažvelgė į vyrą, kuris, kaip tikėjosi jos brolis, dar vakarui nesibaigus, paprašys ją tekėti.

Vergė mergina nelabai suklydo, pagalvojo ji.

Jude Deveraux - Nepazistamasis Menesienoje 2014 LT

Chalas Drogas buvo visa galva aukštesnis už aukščiausią lieknas morkų pyrago triša šioje menėje, tačiau stovėjo lengvas ir gracingas kaip pantera Ilyrijaus žvėryne. Jo oda - nublizginto vario spalvos, tankūs ūsai suveržti auksiniais ir bronziniais žiedais. Palaukite čia. Aš jį atsivesiu. Ilyrijui krypuojant pas chaląy brolis paėmė ją už rankos, jo pirštai spaudė taip smarkiai, kad suskaudo.

Drogo kasa, juoda kaip vidurnaktis ir sunki nuo kvapiųjų aliejų, karojo apkaišyta varpeliais, kurie jam judant švelniai skimbčiojo.

Ji siūbavo žemiau diržo, net žemiau sėdmenų, o galiukai lengvai lietė šlaunis. Chalas Drogas dar nėra pralaimėjęs. Jis tarsi prisikėlęs Eigonas, Drakonų lordas, o tu būsi jo karalienė. Dani pažvelgė į chalą Drogą. Jo veidas buvo atšiaurus ir žiaurus, o akys šaltos ir tamsios kaip oniksas. Jos brolis kartais ją skaudindavo, kai ji paža­ dindavo jame drakoną, tačiau jis negąsdino jos, kaip šis vyras.

Jie atėmė mūsų namus. Pilvo riebalų netekimo mokslas kalbėjo tik apie jų kambarius Ilyrijaus valdose, ne apie tikruosius namus, tik apie tai, ką jie turėjo, tačiau brolis nenorėjo girdėti. Jis nelaikė jų namais. Net didysis namas raudonomis durimis jam nebuvo namai. Jo pirš­ tai tvirtai gniaužė ranką, reikalaudami atsakymo. Akyse kau­ pėsi ašaros.

Su chalo Drogo kariuomene, štai kaip mes grįšime. Ir jei tau dėl to reikia už jo ištekėti ir su juo atsigulti, taip ir padarysi. Džiaukis, kad tai tik Drogas.

Laikui bėgant gal net išmoksi jį mėgti. Dabar nusišluostyk ašaras. Ilyrijus jį atveda ir jis nematys tavęs žliumbiančios. Atsigręžusi Dani pamatė, kad brolis nemeluoja. Šypsodamasis ir linksė­ damas magistras Ilyrijus lydėjo link jų chalą Drogą. Ji nusibraukė nenukritusias ašaras.

Leisk jam pamatyti, kad turi krūtis. Dievai mato, ir taip neturi kuo pasigirti. Daneiris nusišypsojo ir išsitiesė. EDARDAS večiai pasipylė pro pilies vartus sidabro, aukso ir nublizginto metalo srove; trys šimtai stiprių, išdidžių vėliavininkų ir riterių, prisiekusių ka­ lavijuočių ir laisvųjų raitelių. Virš jų galvų šiaurės vėjyje plakėsi tuzinas auk­ sinių vėliavų su Barateonų ženklu - vainikuotu elniu. Nedas pažinojo daugelį raitelių.

Čia jojo seras Džeimis Lanisteris, spin­ dinčiais it grynas auksas plaukais, o ten - Sandoras Kligeinas, klaikiai apde­ gusiu veidu. Aukštas vaikinukas šalia jo galėjo būti tik karūnos princas, o tas stambus mažaūgis vyriukas už jų neabejotinai buvo Neūžauga, Tyrionas Lanisteris. Tačiau milžinas vyras kolonos priešakyje, apsuptas dviejų riterių sniego baltumo karaliaus sargybos apsiaustais, atrodė svetimas Nedui O, kaip gera matyti tavo suakmenėjusį veidą.

George R.r Martin Sostų žaidimas 2012

Nedas negalėjo pasakyti to paties. Prieš penkiolika metų, kai jie išjojo užkariauti sosto, Stormsendo lordas buvo švariai nusiskutęs, giedrų akių ir raumeningas lyg mergelės fantazija. Šešių su lieknas morkų pyrago triša pėdų ūgio jis buvo aukš­ tesnis už mažesnius vyrus, o apsitaisęs šarvais ir didžiuliu raguotu giminės šalmu regėjosi tikras milžinas. Turėjo ir milžino sveikatos; jo pasirinktą ginklą - spygliuotą geležinį karo kūjį - Nedas vos galėjo pakelti.

Tomis dieno­ mis odos ir kraujo kvapas laikėsi ant jo tarsi kvepalai. Dabar nuo jo sklido tikrų kvepalų aromatas, o pavarža atitiko ūgį.

Pasku­ tinį kartą karalių Nedas matė prieš devynerius metus per Balono Greidžojaus sukilimą, kai elnias ir didvilkis susivienijo malšinti Geležies salų karaliumi apsiskelbusio maištininko. Nuo nakties, kai jiedu drauge stovėjo kritusioje Greidžojaus tvirtovėje, kur Robertui pasidavė pralaimėjęs sukilėlių lordas, o Nedas paėmė jo sūnų Teoną kaip įkaitą ir globotinį, karalius priaugo dau­ giau kaip šimtą svarų.

Barzda, šiurkšti ir juoda it geležinės vielos, dengė jo žandus, slėpdama dvigubą pagurklį ir nukarusius karališkus skruostus, bet niekas nepridengė jo pilvo ir juodų ratilų po akimis. Tačiau Robertas dabar buvo Nedo karalius, ne tik draugas, tad jis tepratarė: - Jūsų didenybe, Vinterfelas jūsų. Tuo metu kiti irgi lipo iš balnų, o arklininkai vieną po kito vedėsi žirgus. Roberto karalienė, Sersi Lanister, įėjo kartu su jaunesniaisiais vaikais. Nedas priklaupė ant sniego pabučiuoti karalienės žiedo, tuo lieknas morkų pyrago triša Robertas apglėbė Ketliną kaip seniai prarastą seserį.

Tada pirmyn buvo išstumti vaikai, supažindinti ir abiejų ša­ lių įvertinti. Tik pasibaigus oficialiems pasisveikinimams, karalius paprašė šeimininko: - Nuvesk mane į kriptą, Edardai.

Atiduosiu pagarbą. Nedas mylėjo jį už tai; kad atsimena ją po šitiek metų. Jis paprašė žibin­ to. Daugiau žodžių nereikėjo. Karalienė ėmė prieštarauti. Jie keliavo nuo aušros, visi buvo pavargę ir sušalę, tad pirmiausia jiems reikėtų atsigaivinti.

Mirusieji gali palaukti. Ji pasakė tik tiek; Robertas dėbtelėjo į ją ir jos brolis dvynys Džeimis tyliai paėmė ją už rankos; daugiau ji neištarė nė žodžio. Jie nusileido į kriptą kartu, Nedas ir karalius, kurį jis vargiai atpažino. Vingiuoti akmeniniai laiptai buvo siauri. Nedas ėjo pirmas su žibintu. Robertas sušnarpštė. Niekada nesu matęs tokios milžiniškos tuštumos.

Kur visi tavo žmonės? Jis jautė laiptais kylančią vėsą, šaltą dvelksmą iš žemės gelmių. Robertas prunkštelėjo. Sniegas, Nedai! Lipdamas karalius viena ranka prisilaikė sienos. Jis paprastai švelnus. Drebu net nuo minties apie tai. Visada ištverdavom.

Haigardene yra auksinių rožių laukai, jie driekiasi, kiek akys užmato. Vaisiai tokie sunokę, kad tirpsta burnoje - melionai, persikai, ugninės slyvos, nesi ragavęs tokio saldumo.

Kalba Ir Senove | PDF

Pamatysi, atvežiau tau keletą. Net ir Stormsende, kur nuo įlankos pučia vėjas, dienos tokios karštos, kad vos gali judėti. Turi pamatyti miestus, Nedai! Visur gėlės, turgūs sprogsta nuo maisto, vasaros vynai tokie pigūs ir tokie geri, kad svaigsti vien kvėp­ damas orą.

Visi stori, girti ir turtingi. Jos plaukioja nuogos upėje čia pat prie pilies. Net gatvėse velniškai karšta vilkėti kailius ar vilną, tad jos vaikšto trumpomis suknelėmis; šilkinėmis, jei turi sidabro, jei ne - medvil­ ninėmis, tačiau vaizdas tas pats: kai jos suprakaituoja ir audinys prilimpa prie odos, atrodo tarsi nuogos.

Karalius smagiai geriausios riebalų nuostolių svetainės. Robertas Barateonas visuomet buvo vyras, pasižymintis dideliu apetitu, vyras, žinantis, kaip pasismaginti. Edardo Starko tuo niekas nebūtų galėjęs apkaltinti. Tačiau Nedas negalėjo nepastebėti, kad šie malonumai atsiliepė karaliui.

Kol jie pasiekė laiptų apačią, Robertas sunkiai alsavo, o įžengus į kriptos tamsą žibinto šviesoje jo veidas buvo burokinis.

Jis vedžiojo žibintą plačiu pus­ lankiu. Šešėliai judėjo ir mirguliavo. Blykčiojanti šviesa palietė akmenis po kojomis ir kliudė ilgą vilkstinę granito kolonų, po dvi žengiančių pirmyn į tamsą. Tarp kolonų prie sienų ant akmeninių sostų sėdėjo mirusieji, nugaro­ mis į laidojimo rūsius, kuriuose ilsėjosi jų mirtingieji palaikai. Jis vedė tarp kolonų ir Robertas nebyliai sekė, virpėdamas požemio vė­ soje.

Čia visada buvo šalta. Jų žingsniai skambėjo per akmenis ir aidėjo skliautuose virš galvų jiems einant pro Starkų giminės mirusiuosius. Vinterfelo lordai stebėjo juos praeinančius. Jų atvaizdai buvo išraižyti kapus dengiančiuose akmenyse. Jie sėdėjo ilgomis eilėmis, nereginčios akys žvel­ gė į amžiną tamsą, o milžiniški akmeniniai didvilkiai susirietę gulėjo prie kojų. Dėl judančių šešėlių akmeninės figūros, regis, krutėjo, gyviesiems einant pro šalį. Pagal senovės paprotį ant kiekvieno buvusio Vinterfelo lordo kelių gulėjo geležinis ilgas kalavijas, turėjęs išlaikyti kerštingas dvasias rūsiuose.

Seniau­ sias jau kadai surūdijo, palikęs tik kelias raudonas dėmes ten, kur metalas kažkada lietėsi su akmeniu. Nedas svarstė, ar tai reiškia, kad vaiduokliai dabar gali 1 kilogramas riebalų nuostolių pleventi po pilį.

Vylėsi, kad ne. Pirmieji Vinterfelo lordai buvo atšiaurūs kaip žemė, kurią jie valdė. Šimtmečiais, iki atvyko iš lieknas morkų pyrago triša drakonų lordai, jie neprisiekė ištikimybės jokiam žmogui, tituluodami save Šiaurės karaliais. Galiausiai Nedas sustojo ir pakėlė aliejinį žibintą. Kripta tęsėsi tolyn į tamsą, tačiau nuo šios vietos kapai buvo tušti ir neužsandarinti; juodos sky­ lės, lūkuriuojančios savo mirusiųjų, laukiančios jo ir jo vaikų.

Nedui nepati­ ko apie tai galvoti. Robertas tyliai linktelėjo, priklaupė ir nulenkė galvą. Čia, greta vienas kito, buvo trys antkapiai. Lordas Rikardas Starkas, Nedo tėvas, buvo pailgo, rūstaus veido. Akmentašys jį gerai pažinojo. Mažesnėse kapavietėse iš abiejų pusių buvo palaidoti jo vaikai. Brandonui buvo dvidešimt, kai jis mirė, Išprotėjusio karaliaus Eirio Targeirino įsakymu pasmaugtas likus vos kelioms dienoms iki jo sutuoktuvių su Ketlina Tūli iš Riverano. Tėvas buvo priverstas žiūrėti, kaip jis miršta.

Jis buvo tikrasis įpėdinis, vyriausias, gimęs valdyti. Lijanai buvo vos šešiolika, nepralenkiamo žavesio mergytė - moteris. Nedas mylėjo ją visa širdimi. Robertas - dar labiau. Ji turėjo būti jo nuotaka. Jo akys užtruko ant Lijanos veido, tarsi galėtų prikelti ją gyvenimui. Galiausiai jis nerangiai pa­ kilo. Net ir prabėgus tiek laiko, jis vėl girdėjo jos balsą. Pažadėk man, šaukė ji kambaryje, kvepiančiame krauju ir rožėmis.

Pažadėk man, Nedai. Karš­ čiavimas ją visiškai išsekino ir balsas buvo silpnas tarsi šnabždesys, tačiau jam davus pažadą, baimė dingo iš sesers akių. Nedas prisiminė, kaip ji tada nusišypsojo, kaip stipriai suspaudė jo pirštus ir ji pasidavė, rožių žiedlapiai pabiro iš jos delno, negyvo ir juodo.

Po to jis neprisimena nieko. Jie rado jį vis dar laikantį sesers kūną, bežadį iš sielvarto. Mažasis salietis, Houlandas Rydas, atėmė iš jo josios ranką. Nedas šito taip pat neatsiminė. Karalius palietė jos skruostą, pirštais braukdamas per grubų akmenį taip švelniai, tarsi tai būtų gyvas kūnas.

Jie kartu atjojo prie Trišakio brastos, mūšiui siaučiant aplink: Robertas su karo kūju ir raguotu šalmu, Targeirinų princas su juodais šarvais. Ant jo sky­ do puikavosi trigalvis giminės drakonas, inkrustuotas rubinais, saulės švie­ soje tviskančiais lyg ugnis. Po jų eržilų kanopomis Trišakio upės vandenys sruvo krauju, jiems sukantis ir kaunantis, kol mirtinas Roberto kūjo smūgis perskrodė drakoną ir krūtinę po juo.

Kai pagaliau lieknas morkų pyrago triša Nedas, Reigaras negyvas gulėjo srovėje, o abiejų kariaunų vyrai naršė po sūkuriuojančius vandenis, rinkdami nuo skydo nuplėštus rubinus. Patylėjęs pratarė: - Turėtume grįžti, jūsų kilnybe. Žmona jūsų laukia. Mes reiškiam vienas kitam daug daugiau nei titulai.

Karaliui neatsakius, tarė: - Papasa­ kok man apie Joną. Robertas papurtė galvą. Mano sūnaus vardo dieną surengėme turnyrą. Tądien kas matė Joną būtų galėjęs prisiekti, kad jis gy­ vens amžinai. Po poros savaičių jis jau buvo miręs. Liga tarsi ugnis degino iš vidaus. Jis sudegė. Kaip Laižai sekasi pakelti skausmą? Roberto burną iškreipė karti grimasa. Ji išsivežė berniuką atgal į Ėriją. Prieš mano valią. Aš vyliausi jo auklėjimą patikėti Taivinui Lanisteriui Kasterli Uolos pilyje.

Jonas neturėjo brolių, kitų sūnų.