Jis gali padidinti jūsų kūno temperatūrą ir suaktyvinti medžiagų apykaitą. Tačiau paskutinieji moksliniai tyrimai atskleidė, kad vidutinė normali yra 36,8°C ir svyruoja nuo 36,2°C iki 37,5°C. Arba atvirkščiai — termometro stulpelis perkopęs 36,6 padalą, o mes jaučiamės kuo puikiausiai.
Šaltakraujų gyvūnų termoreguliacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Šaltakraujų gyvūnų temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros.
11 neįtikėtinų faktų apie žmogaus kūno temperatūrą
Kiekviena rūšis turi optimalios temperatūros intervalą, kuriame gyvūnai yra aktyvūs, sėkmingai atlieka gyvybines funkcijas, vystosi ir veisiasi. Esant per žemai aplinkos temperatūrai, sulėtėja šaltakraujų gyvūnų medžiagų apykaitatodėl sumažėja aktyvumas gyvūnai tampa nerangūs, lėti arba visai nejudrūssulėtėja ar sustoja vystymasis.
Per aukštoje kūno temperatūra po svorio prarandama daug vandens. Nors fiziologiškai šaltakraujai negali reguliuoti kūno temperatūros, bet gali ją keisti pasinaudodami jos skirtumais aplinkoje, pavyzdžiui: Šildymasis Šildymasis saulėkaitoje, ant įšilusių paviršių, Šilti lizdaiurvai ir kt.
Termoreguliacija
Šiltakraujų gyvūnų termoreguliacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Šiltakraujai gyvūnai žinduoliai ir paukščiai stabilią kūno temperatūrą palaiko fiziologiškai, tai vadinama izotermija. Tai kainuoja daug energetinių resursų, bet leidžia sėkmingai funkcionuoti žymiai platesniame temperatūrų intervale.
Esant aukštai temperatūrai, arteriolės išsiplečia, priplūsta kraujo ir aplinkai atiduodamas šilumos perteklius.
Dar labiau kylant aplinkos temperatūrai kaip pašalinti užpakalinius riebalus pradeda prakaituoti — garuojantis vanduo sunaudoja šilumos perteklių ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo.
Harvardo medicinos mokyklos docentė atskleidė, kodėl dalis žmonių negali numesti svorio
Gyvūnai, negalintys prakaituoti, pvz. Temperatūrai krintant, arteriolės siaurėja, kraujas suteka į gilesnius audinių sluoksnius, mažindamas šilumos netekimą.
Dar labiau žemėjant aplinkos temperatūrai, ima krėsti drebulys. Tai raumenų ląstelių darbas, kūno temperatūra po svorio metu išskiriamas papildomas energijos kiekis organizmaui sušildyti.
Harvardo medicinos mokyklos docentė atskleidė, kodėl dalis žmonių negali numesti svorio 22 LRT.
Be fiziologinės termoreguliacijos, šiltakraujai papildomai naudoja tas pačias šildymosi ir vėsinimosi strategijas, kaip ir šaltakraujai. Žmogaus termoreguliacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Daugiausiai kūno šilumos gaminama giliuose organuose, ypač kepenysesmegenysebei susitraukinėjant širdies ir skeleto raumenims.
Šiluma gaminama nuolat, net kai aplinkos temperatūra pasiekia tinkamiausią komforto: °C.
Ką žinome apie kūno temperatūrą? Siųsti draugui: Skaitykite forume: Dalintis: Žmogaus kūne nuolatos vyksta įvairios cheminės reakcijos.
Fizinio darbo metu šilumos gamyba raumenyse labai didėja. Aplinkos temperatūrai mažėjant, šilumos gamyba didėja, nes energijos vyksmai aktyvėja.
Jei aplinkos temperatūra didesnė už tinkamiausią temperatūrą, apykaitos procesai taip pat aktyvėja, bet ne taip intensyviai, kaip mažėjant aplinkos temperatūrai. Kai organizmas atšąla, atsiranda drebulys — ritmiškas raumenų susitraukinėjimas, kurio metu atsipalaiduoja daugiau šilumos ir tokiu būdu organizmas ginasi nuo per didelio jam žalingo atšalimo.
Žmonės prisitaikė prie labai įvairaus klimato.
Numesti svorio maža kūno temp
Šis prisitaikymas apima tiek evoliucinius fiziologinius, tiek ir sąmoningus kultūrinio vystymosi prisitaikymo būdus rūbaipatalpų apšiltinimas, šildymas ar kondicionavimas. Kūno temperatūros palaikymas ir reguliacija[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Pagrindiniai nervinės reguliacijos centrai yra pagumburyje. Aplinkos temperatūros pokyčiai veikia branduolio ir apvalkalo sričių šilumos ar šalčio receptorius.
Nerviniai impulsai veikia centrinę nervų sistemą CNSkur svarbiausias yra pagumburis.
Be to, pagumburį veikia ir pakitusios temperatūros kraujas humoralinis kelias. Šie poveikiai — tiek nervinis, tiek humoralinis — skatina veikti vegetacinės sistemos organus, kurie didina ar mažina šilumos gamybą ar jos išsiskyrimą į aplinką.
- Fono grožio lieknėjimas
- Termoreguliacija – Vikipedija
- Dehidratacija; Bendras silpnumas.
Oda[ redaguoti redaguoti vikitekstą ] Oda yra svarbi palaikant pastovią kūno temperatūrą 1 pav. Ją sudaro du sluoksniai : Antodis — epidermis; Tikroji oda — derma.
Matuokite temperatūrą šiuolaikiškai
Po tikrąja oda yra poodis, kuris jungia odą su gilesniais organais. Antodis atlieka apsauginę funkciją. Tikrojoje odoje yra odos dalys, dalyvaujančios vykstant termoreguliacijai: kapiliarai, prakaito liaukos, plaukeliai.
Jo išraizgyta kapiliarų. Kai organizme temperatūra kyla, arteriolių raumenys atsipalaiduoja, jos išsiplečia, todėl į kapiliarus priteka daugiau kraujo.
Ką žinome apie kūno temperatūrą?
Žmogaus oda parausta, daugiau šilumos išskiriama iš organizmo į aplinką. Esant žemai aplinkos temperatūrai, arteriolių sienelių raumenys susitraukia, jos susiaurėja, kraujo tūris kapiliaruose sumažėja, oda pabąla, šiluma neišskiriama iš organizmo. Kūno temperatūra išlieka pastovi.
