Deja, šiuo metu farmacijos pramonė turi daugiau galių valdyti viešąją nuomonę negu kada nors anksčiau žmonijos istorijoje. Valant dantis vaškuotu siūlu, svarbu juo brūžinti tik tarpdančius ir neliesti dantenų, nes tai joms taip pat gali pakenkti.

Natūralaus, arba žaliojo, maisto šalininkai pagarsėjo raginimu valgyti itin daug riešutų, sėklų, avokadų, alyvuogių ir jų aliejauskokosų, sėmenų, taip pat vartoti kitus daug riebalų turinčius maisto produktus.

60 minučių - Podcast Addict

Kai maistas turi daug riebalų, nesvarbu, ar jis termiškai apdorotas, ar natūralus, žmonės išgyvena maistingųjų medžiagų stygių, energijos sumažėjimą, hormonų pu­ siausvyros sutrikimus, alkį, nuotaikos permainas. Viskas sutrinka, cukraus kiekis kraujyje taip pat.

Mechanizmą, kuris sąlygoja nevaldomą cukraus kiekio padidėjimą kraujyje, iš tiesų labai lengva suvokti. Pradėkime itin suprastintu cukraus apdorojimo organizme aprašymu. Trijų etapų cukraus kelionė kūne Kad būtų panaudoti kaip ląstelių kuras, cukrus mūsų kūne atlieka trijų etapų kelionę.

Tai įvyksta greitai, paprastai per kelias minutes. To pasekmė yra kandidamikozė, lėtinis nuovargis, diabetas ir kiti negalavimai. Insulino vaidmuo Kodėl riebalai verčia cukrų kauptis mūsų kraujotakoje?

Tai susiję su kasa. Valdoma smegenų, kasa yra atsakinga už hormono, vadinamo insuli­ nu, gamybą. Viena iš insulino funkcijų - kraujyje prisitvirtinti prie cukraus molekulės ir rasti insulino receptorių kraujagyslės sienelėje.

Tada insulinas cukraus molekulę per kraujagyslės membraną nugabena į tarpląstelinį skystį. Iš čia, įveikęs dar vieną užkardą - ląstelės membraną - insulinas cukraus molekulę nugabena į pačią ląstelę.

Organizme riebalai atlieka daug naudingų izoliacinių funkcijų: taupo kūno šilumą, amortizuoja smūgius, neleidžia, kad pro odą išsiskirtų per daug vandens, saugo nervų šakneles ir taip toliau.

Tačiau pernelyg riebus maistas kraujotakoje sukelia daug neigiamų izoliacinių padarinių. Krauja­ gyslių sienelės, ląstelių insulino receptoriai, cukraus molekulės, taip pat pats insulinas pasidengia plonu riebalų sluoksniu. Taigi per didelis riebalų kiekis kraujyje sunkina cukraus pasišalinimą iš kraujotakos.

Tai sąlygoja bendrą cukraus kiekio didėjimą kraujyje, ka­ dangi cukrus iš virškinamojo trakto 1-as etapas vis plūsta į kraują 2-as etapasbet negali iš jo ištrūkti ir nukeliauti į ląsteles 3-as etapaskurios laukia savo kuro. Riebus ir mažai angliavandenių turintis maistas didina insulino kiekį18 Esama teorijų, kurios propaguoja idėją, kad insulinas yra visų blogybių šaltinis.

Pasak šių dietų šalininkų, kad susilpnėtų insulino išsiskyrimas, reikia vartoti mažiau angliavandenių. Bet jie neatkreipia dėmesio į tą faktą, kad daug baltymų ir riebalų turintis maistas taip pat gali dr lee 4 riebalų nuostolių padėjėjai padidinti dr lee 4 riebalų nuostolių padėjėjai išsiskyrimą. American Journal of Clinical Nutrition 50 : Beje, tame pačiame leidinio American Journal of Clinical Nutrition straipsnyje teigiama, kad mėsa sąlygoja gausesnį insulino išsiskyrimą negu bet koks kitas šiuo atžvilgiu tirtas maisto produktas.

Kai kurie gyvojo maisto ekspertai skaito paskaitas, rašo knygas, ke­ liauja po pasaulį ir pasakoja įtikinamas istorijas, rodo skaidres ir vaizdo įrašus, - visa tai turi palaikyti jų nusistatymą prieš vaisius. Juk mums pateikiami vaizdai tiesiai iš po mikroskopo objektyvo.

Savo akimis matome deformuotas, drumstas, grybeliais ir mie­ lėmis užkrėstas realaus ligonio kraujo ląsteles.

Tas ligonis, pasirodo, buvo taip suklaidintas, jog valgė daug vaisių! Vaisiai nesukels jokių nemalonių simptomų, jei ilgą laiką laikysi­ mės mažai riebalų turinčios dietos.

Gyvojo maisto valgytojams vaisiai yra pagrindinė glikeminių problemų priežastis. Atkreipkite dėmesį į daugybę riebalų turintį maistą, kuriuo jie vaišina svečius savo institucijose, stovyklose ir atjaunėjimo centruose. Pažiūrėkite, kokius pikantiškus skanėstus jie siūlo maisto demonstravimo renginiuose ir festivalių kioskuose. Tereikia mažyčio kiekio tokio maisto, ir kraujas ims lipti nuo riebalų. Ar jau keičiasi jūsų požiūris į gyvojo maisto dietą ir vaisius?

Aham - Mitybos Formule 80 10 10 2012 LT

Derinimas laiko atžvilgiu problemų neišsprendžia Net jei cukringo ir riebaus maisto vienu metu stengsimės nevalgyti, problemų neišvengsime. Riebus maistas padidina cukraus kiekį kraujyje nepriklausomai nuo to, ar kartu valgome vaisius ir kitus saldžius maisto produktus, ar ne. Cukringoms medžiagoms nereikia ilgai užsibūti skran­ dyje. Vos tik atsikandame saldaus vaisiaus, dalis cukringų medžiagų iškart absorbuojamos į kraujotaką- per burnos vietą, esančią po liežuviu.

Vaisius, kai jis valgomas vienas arba kartu su gerai derančiais maisto produktais, skrandyje, jei šis iki tol buvo tuščias, tepabūna kelias minutes. Netrukus jis keliauja į plonąją žarną, iš kurios cukrus greitai absorbuojamas.

Prisijungti

Taigi tepraėjus kelioms minutėms po vaisiaus suvalgymo, didžioji dalis jame buvusio cukraus iš plonosios žarnos keliauja į kraujotaką, o iš ten - į ląs­ teles, kur jo reikia. Dažnai tai trunka nuo dvylikos iki dvidešimt keturių valandų ar net ilgiau. Skrandyje riebalai dalyvauja virškinimo procese, kuris pa­ prastai vyksta kelias valandas.

Kai jie galiausiai nukeliauja į plonąją žarną, yra absorbuojami į limfinę sistemą ir ten, prieš patekdami į kraujotaką, neretai praleidžia dvylika ar daugiau valandų. Dar svarbiau, kad riebalai kraujotakoje užsibūna daug valandų ilgiau nei cukrus.

Todėl vartojant labai riebų maistą, kraujotakoje nuolat yra didžiulis riebalų kiekis ir jų vis daugėja po kiekvieno pavalgymo. Vadinasi, net jei jūs valgėte vien vaisius, o riebaus maisto valgymą atidėjote mesti svorį per 30 dienų aukščiausios kokybės apk va­ landoms, cukrus, buvęs vaisiuose, jūsų kraujotakoje veikiausiai susimaišys su riebalais, suvartotais prieš dieną.

Kai jūsų mityboje vyrauja riešutų paštetai, sėklų sūriai ir sėmenų sausainiai, nenuostabu, kad esate raginami nevalgyti vaisių.

Daug riebalų turintys maisto produktai yra organizmo taršos priežastis ir daugybės sveikatos problemų šaltinis. Tai nepri­ klauso nuo to, ar valgome vaisius, ar ne.

Aštuntame skyriuje šią temą gvildensime detaliau. Aš nuodugniau pasidomėjau lėtinio nuovargio fiziologija ir mane ta tema labai sudomino.

Jie pradeda gaminti hormoną epinefriną adrenalinąkuris stimuliuoja kasos funkciją ir efek­ tyviai didina insulino išsiskyrimą. Kaip rašiau ankstesniame poskyryje, kaskart, kai pavalgome riebaus maisto, kraujyje kelias ar keliolika valandų būna nenormaliai daug riebalų.

O jei riebų maistą vartojame ilgai, kasa pradeda neįstengti pagaminti reikiamo insulino kiekio, kad palaikytų reikiamą cukraus lygį kraujyje. Nebelieka tipiško švelnaus glikeminio svyravimo, atsiranda vis didėjantys cukraus kiekio pakilimai ir kritimai. Dėl riebaus dr lee 4 riebalų nuostolių padėjėjai vartojimo cukraus lygis kraujyje tampa nestabilus.

Tai sukuria situaciją, kai dauguma mūsų kiekvieno valgymo metu pa­ sikliaujame antinksčių veiklos sustiprinta kasos funkcija, taigi verčiame plušėti ir kasą, ir antinksčius. Jei gyventume gamtoje, ši reakcija galėtų praversti ir dabar, tarkime, jei užkopę ant kalvos viršūnės priešais save išvystume mešką su meškiukais, užkopusią priešingu kalvos šlaitu.

Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje mes kur kas dažniau nei anksčiau išgy­ vename situacijas, kai mūsų organizmas išskiriu gerą porciją adrenalino. Dabar tai, regis, jau vyksta ne kokį kartą per savaitę, o kas valandą. Net kai mieste važiuojame automobiliu, beveik kiekvieną kartą patiriame stipresnę ar silpnesnę adrenalininę reakciją.

Mes, kaip visuomenė, tapome labai panašūs į adrenalininius narkomanus.

Europos Sąjungos C 48/

Kiaurą dieną mes reikalaujame iš organizmo vis daugiau adrenalino. Tai prasideda vos nuskambėjus žadintuvo skambučiui ir geriant rytinę kavą. Mes tikrąja šių žodžių prasme visą laiką gyvename jausdami adrenalino badą. Net baltasis cukrus vaikams nesukelia nevaldomų elgesio pro­ veržių, jei jie nevalgo riebaus maisto.

Besaikis adrenalino poreikis kartu su streso kupinu amerikietiškuoju gy­ venimo būdu taip negailestingai verčia plušėti antinksčius, kad jų funkcija anksčiau ar vėliau pradeda strigti. Antinksčių veiklos pablogėjimo simptomų visuma Jungtinėse Valstijose vadinama lėtiniu nuovargiu, o Europoje - ME mialginiu encefalomielitu. Žinoma, apie lėtinio nuovargio artėjimą paprastai liudija daug ženklų ir simptomų.

Jis retai būna visiškai netikėtas. Abejingumas, nerimas, pri­ klausomybė nuo stimuliatorių, nuolatinis mieguistumas ir mononukleozės tokia infekcinė liga protrūkiai, - visa tai yra silpnesnio ar stipresnio adrenalininio nuovargio požymiai. Adrenalininė reakcija vaidina svarbų vaidmenį ir tais atvejais, kurių dažnai pasitaiko per vaikų gimtadienių šventes.

Vaikai gausiai prisivalgo labai saldaus maisto, o paskui ima šėlti tarsi pametę galvas. Kas jiems atsitinka ir kodėl šito nepatiria suaugusieji? Atsakymas gana paprastas. Vaikai negeria kavos, nerūko, nenaudoja žadintuvų, net nežiūri vakaro žinių. Gyvenimas jiems yra įdomus, gaiva­ liškas ir niekada nenuobodus.

Jie turi daugiau gyvybingumo negu didžioji dalis suaugusiųjų, nes jų antinksčiai vis dar veikia gerai. Tačiau jie, kaip ir suaugusieji, valgo riebų maistą. Taigi kai vaikai per gimtadienius, Heloviną ir kitomis progomis pri­ sivalgo daug saldaus maisto, jų organizmuose kyla itin stipri grandininė reakcija. Riebalai, likę jų kraujotakoje nuo vakarykščios dienos numesti rankų svorį, insulino funkciją blokuoja taip pat efektyviai, kaip tai vyksta suaugusiųjų organizme.

Tada įsijungia jų jauni ir dar nenuvarginti antinksčiai ir išmeta į kraują didelį kiekį epineffino. Kas atsitinka toliau, jūs žinote: vaikai ima šėlti kaip patrakę. Jų antinksčiai yra tokie nualinti, jog jiems reikia išties rimto ar kritiško atvejo, kad apskritai pradėtų funkcionuoti.