O išėmus vidurius, liko geras su dideliu pakilimu laukėm išvykimo. Vytauto asmenybė ir charakterio pastovumas, Aleksandros Kašubienės žodžiais tariant, buvo lyg inkaras, leidęs jai pačiai eksperimentuoti su medžiagomis ir vystyti naujas idėjas. Kur kiti šimtai tūkstančių puslapių su parašais? Tuo tarpu vario technika manęs netraukia - vario paviršius yra nuobodus ir neturi to gyvastingumo kaip švinas. Atėjo skųstis jaunas kareivu­ pasižadino ir sako: "Ar galima paimti tavo batus, aš tau į vietą kas iš vagonų apsaugos tarnybos.

Išėjome į armiją jauni, suaugusiųjų kūnais, bet d a r vaikišku protu. Palikę gyvenimą be rūpesčių, iš viskuo pasirūpinančių tėvų glėbio, kiti tiesiog iš mokyklos suolo, nežinodami gyvenimo pras­ mės ir visų jo sunkumų, papuolėme į sistemą, kurioje kiekviena diena - tai kova už būvį, kurioje tik jėga ir s u m a n u m u galima ko nors pasiekti, parašas svorio metimas sveikatingumo sutikimas nc net išlikti.

Naudodamiesi mūsų nesusiformavusia psichika, vals­ tybės politikai pajungė mus nešvariems d a r b a m s. Iš mūsų lipdė robotus žudikus. Tik nedaugelis galėjom suprasti, ką mes iš tikrųjų darome,- manėm, kad k a r a riebalų degintojas krema lieka karu ir j a m e galioja tik karo įstatymas: stipresnis neteisiamas.

K a r a s išdarkė ne tik mūsų kūnus, bet ir sielas. Grįžome namo pavargę, bet žinojome, kas yra tikra draugystė, kur riba t a r p gyvenimo ir mirties. O visuomenė gyvena - vagia, girtuokliauja, paleis­ tuvauja, myli, gimdo vaikus, eina į darbą.

Aidas_1084 Flipbook PDF

Visi paten­ kinti, nes jų tas karas nepalietė, jie jo net nepastebė­ jo Mes nesuprasime pūvančios visuomenės,jie - mū­ sų.

Norėjosi šaukti, kad netiesą šneka politikai ir žurnalistai -juk ten mūsų vaikinai žūva,- žmonės, ką parašas svorio metimas sveikatingumo sutikimas nc a r o t e?

Blaškysimės nerasdami vietos, daugelis iš ten grįžusių prasigers, kiti sugniuš ir prisitaikys prie visų. Nuskęsime tūkstančius kartų didesnėje viskam abejingoje minioje, taip ir neįrodę savo tiesos. O visuomenė žiūrės į mus kaip į albinosus, tarytum jie buvo teisūs iš pat šalutinis radijo dažnio riebalų nuostolių poveikis. O mums bus d a r sunkiau, nes jausimės ne tik apgauti, bet ir nesuprasti, ir t a r y t u m sumelavę.

Išvažiuojant jam gerokai teko paplušėti: traukdamas mus nuo Po labai šaltos metų žiemos prasidėjo kaip reta ankstyvas langų, ir sodindamasį vietas, jis šaukė, putojosi, davinėjo koman­ pavasaris. Gegužės mėnesio pabaigoje karščiai vis laikėsi.

Birželio das, bet niekas jo neklausė,- mes buvome žali žali, armijos nesuga­ 1 gaunu šaukimą į armiją. Po poros dienų gėrimo, kurį vadindavo dinta mąstysena, ir į jo komandas nereagavome. IŠ jau tarnaujančių draugų laiškų žinojom, kad už miesto kišenėje, birželio 4 d.

Buvau jaunas, stiprus, institutui per sudaužys. Atims peilius, šakutes ir visus aštrius daiktus. Šiukšlių maišas padeda numesti svorį kvailas, mokslas atrodė reikalingas tiktam, kad mokėčiau suskai­ autobuso gale susėdome keliese ratuku ir nutarėm tai, kas yra čiuoti gautus pinigus.

Tėvams seniai buvau įkyrėjęs su savo buteliuose geriau supilti į skrandžius, negu duoti tam kvailiui išdaigomis, jie laukė nesulaukė, kada mane paims tarnauti, kad micmanui sudaužyti.

Atidarėme pirmą butelį, kažkuris ūkiškesnis galėtų lengviau atsipūsti.

RELATION BETWEEN ATHLETES AND NON ATHLETES ADOLESCENTS’ SELF-ESTIMATION LEVEL AND BULLYING

O man atrodė, kad turiu nemažą gyveni­ surado savo mantoje ir stiklinę. Slėpdamiesi gėrėm. Vienas geria mo patirtį: turėjau mergų-duodančių irne, žinojau, kas alaus barai, - kiti užstoja, kad nematytų mičmanas. Bet netrukus nusprendėm, restoranai ir šiaip vietos, kur galima ištuštinti vyno butelius. Ėjau kad kol kas micmanui mes nerūpime,- jis ramiausiai žiūrėjo į į armiją savo noru, nes bijojau padirbti kokiai kvailei vaiką ar priekyje bėgantį kelią.

Stiklinė greitai ėjo ratu, bijojome, kad nusigerti. Anksčiau ar vėliau vis tiek reikės eiti, o laukti "kada nespėsime išgerti butelių iki egzekucijos vietos. Bet autobuso pakvies Tėvynė", yra be galo bjauru.

Be to, maniau esąs pranašes­ niekas nestabdė. Mes gerokai padrąsėjome. Pasijutome senais nis prieš kitus, nes man buvo ne 18, o 19 metų, ir buvau gerai bičiuliais, pasakojom apie save, pažindinomės. Prie mūsų prisijun­ pasiruošęs fiziškai. Dešrų, lašinių mamos buvo pridėjusios, degtinės buvo Trūko tik parašas svorio metimas sveikatingumo sutikimas nc, bet jos liko toli ir kitiems Truputį nusnūdau ir vėl įsijungiau į geriančių keturiolika tokių pat driskių, kaip aš, ir mus lydinčiu komisariato kompaniją.

Visi buvo gerai paėmę, vienas žviegdamas pasakojo, mičmanu, išlėkė pro komisariato vartus ir, kaukindamas signalą, kad motina į kelionmaišį įdėjusi lėkščių, šakutę ir stalinį peilį, nes skirdamas girtą apsiašarojusią minią, nėrė Vytauto gatve į kairę, po armijoj viso to neduosią. Kitas siūlė duoti micmanui į snukį, to vėl į kairę, į dešinę ir tiesiai Gogolio gatve. Gerai, kad tokių neatsirado. Bežiūrint čiais ir staugėme kaip uždaryti vilkai. Pro purvinus langus matėsi į juos man neliko nieko kito, kaip vėl priryti.

Gerokai įkaušęs, girti draugų ir artimųjų snukiai, išlydinčios panos sunubėgusiu nuo pradėjau visiems aiškinti, kad esu labai "techniškas bičas" - apsi­ verkimo blakstienų tušu. Tarp jų daug buvo ir tokių, kurios mielai vilkęs esu marškinėlius trumpom rankovėm, bet kuprinėj turiu verkdavo kiekvienose išleistuvėse. Buvo ir tokių, kurios ne tik vatinuką. Vyrai nesuprasdami raukėsi, o aš aiškinau: jei siųs į verkdavo, bet ir šaukdavo perrėkdamos minią: "Aš tavęs lauk­ pietus, su marškinėliais neperkaistu, jei į Sibirą - apsivilksiu siu Kur nors minios būsią šaltoka.

Visi žviegė girtu juoku. Mičmanas miegojo, ar tik apsimetė,-sėdėjo užsimaukšlinęs kepurę antakių. Degtinė baigėsi. Keletas vaikinų autobuso priekyje sėdėjo visiškai minią, mėginančią gyva mase užtverti kelią autobusui. Pradėjome juos ir geruo­ Išvažiavus į autostradą, autobuse stojo nesmagi tyla. Visi, ju, ir bloguoju šnekinti, kad atiduotų savo mamyčių įdėtą "snapsą", tarytum gavę raminančių, sėdėjome susimąsčiusiais veidais, stik­ bet tie nė jiems 16 ir nori sulieknėti sakė neturį.

Vieni siūlė duoti jiems ausų, kiti šaukė, linėmis akimis. Didvyriškumo, kuris atsiranda einant į armiją ar kad su saviškiais pyktis nereikia, nes prieš akis Vilniaus naujokų tuokiantis - kai esi visų dėmesio centre - neliko. Mičmanas, 7 paskirstymo punktas, o ten amžinos muštynės tarp kauniškių, pusiau aukštomis sienomis aptvertą kiemą, panašesnį į kalėjimą, o klaipėdiškių, vilniečių.

Mūsų labai mažai, todėl turį būti vieningi. Nejutau, kaip atvažiavome į Vil­ tymo punktą.

Nubudau - už lango naktis, autobuse dega šviesa, naujokai - Už geležinės tvoros buvo kiemas ir kelerios durys į kiemo pusę vieni snaudžia, kiti miega. Pradėjau žadinti savo sugėrovus.

Pasi­ - aukštos, senovinės. Kareivis mostelėjo: eikit, ilsėkitės, ir liko prie rodo, autobusui atvykus į Vilnių, mičmanas pasakęs, kad autobuse vartų. Mes, nešini daiktais, įėjome pro vienas duris - šlapimo, lauksime kelias valandas, nes medicinos komisija, esanti naujokų degtinės, žuvies ir prakaito smarvė. Dviejų aukštų gultai - greičiau paskirstymo punkte, pradedanti dirbti tik 8 valandą ryto.

Laiko ne gultai, o tvirtai suręstos storų lentų lentynos. Ant jų, taip pat ant turėjome daug ir pagalvojome, kad neblogai būtų "padaryti" dar grindų guli šaukiamieji, pasikišę po galva vienintelį savo turtą - keletą buteliukų. Pažadinom kitus, surinkome pinigų, beliko nu­ lagaminą ar terbą su mamos įdėta dešra, kumpiu ir konservais.

Kiti siųsti autobuso vairuotoją į "tašką", bet pakalbėjus paaiškėjo, kad lošia kortomis iš pinigų ar daiktų, treti geria degtinę.

Mes išsiskirs­ vairuotojas pats turi "tašką", taigi no problem.

Kaip man pavyko numesti 45 kilogramus per 6 mėnesius?

Tiesa, besiderint dėl tėme kas kur. Dviese nutarėme eiti lauk, nes miego nesinorėjo, o kainos, nubudo mičmanas ir norėjo nugrūsti mane į vietą.

Bet, aš šioj prismirdusioj patalpoj sėdėti gražų vasaros rytą nebuvo jokio jį stumtelėjau ir kai kur pasiunčiau. Jis pradėjo gąsdinti, kad nusiųs noro.

Beeinant lauk, prie mūsų priėjo keletas "čiuvakų". Pasiruo­ mane tarnauti pas baltąsias meškas,- aš jį dar kartą pasiunčiau.

ZigmasStankus KaipTampamaAlbinosais

Jie paklausė, kur einam ir Miegoti nebeteko. Mus, vienus blaivius, kitus girtus kaip kiau­ kas tokie. Atsakiau, kad ne jų "supistas reikalas". Žodžiu, vos les, suvarė lyg į bažnyčią, lyg į kokį buvusį vienuolyną.

Į akis krito neužvirė muštynės. Bet vienas iš jų paklausė, iš kur mes, ir išgirdę, labai storos pastato sienos, langai su grotomis. Liepė nusirengti kad iš Klaipėdos, pakeitė toną, pakvietė išgerti. Papasakojo, kad nuogai. Vyrukai, kurie turėjo daug pinigų, jaudinosi, kad juos gali jie, vilniečiai, čia jau savaitė, jų daug, keli autobusai. Dešrą, apvogti,- išsirengti juk visai nuogai reikia. Vienas siūlė turtingie­ kumpius atima iš kaimiečių, taip pat pinigus, už kuriuos galima iš siems susikišti pinigus į šikną, o kai šikna įskaus, perdėti į burną už saugančių kareivių nusipirkti degtinės.

Mušasi su kauniečiais ir žando. Ėjom iš kabineto į kabinetą kaip avinai vienas paskui kitą, šiauliečiais, su Klaipėda - taika.

Visa medicinos Po gero pusvalandžio per garsiakalbius įsakymas, rikiuotis. Visi mūsų dokumentai su Išėjome į lauką. Susirikiavome, šaukė pavardėmis, liepė eiti prie daktarų rezoliucijomis "tinkamas" ar "netinkamas" buvo paruošti vartų. Mano pavardės nešaukė. Likusiems liepė skirstytis. Po Klaipėdoje. Aš visiems medikams pasirodžiau "tinkamas". Vil­ komandos nuėjau prie išvardintųjų, nes tarpe parašas svorio metimas sveikatingumo sutikimas nc buvo keli klaipė­ niuje kruopščiau tikrino tik tuos vaikinus, kurie Klaipėdos medi­ diečiai.

Besikalbant, atėjo "pirkliai"- kareiviai ir karininkas su kams buvo kuo nors neįtikę: silpnesnė klausa ar regėjimas, patirtos statybinių dalinių emblemomis, tai būsima vyrukų tarnyba tapo traumos ir pan. Ir faktiškai jau Klaipėdoje mes visi buvome aiški. Prie mūsų priėjo du desantininkų uniforma vilkintys vyrukai.