Vieną vakarą Borchart užėjo pas Okunevą. Pasaulyje pokario metais pagiljs susvetimjimas ir nauj dvasios vertybi iekojimas padjo atsirasti vadinamajai humanistinei psichologijai. Nuveda į klasę.

Lockeo ir D. Hartley laik svarbiausiu psichologijos dsniu laikomas idj asociacij dsnis. Asocianistines pairas parm ir pagilino D. Jis iskyr tris asociacij ris: gretimumo, panaumo ir kontrasto.

Taigi empirin psichologija mechanizm atvilgiu virto asociacine psichologija. Asociacin psichologija suklestjo XIX a. Anglijoje J. Mill, A. Benas ir Vokietijoje J. Herbart, W. Wundt, G. Ji nepaaikino, kokios jgos veria psichikos elementus pojius, vaizdinius, idjas jungtis, kas lemia j atrank ir krypt. Asociacij susidarymas buvo aikinamas mechanikos principais, subjekto aktyvumu pastant tikrov. Tiesa, W. Wundtas mgino papildyti asociacin psichologij aktyvumo vaidmen priskirdamas apercepcijai, kuri esanti susijusi su dmesiu ir valia, bet jis dar labiau pabr mint, kad mogaus psichika sudaryta i atskir element poji.

Asociacinei psichologijai buvo lemta viepatauti beveik vis XIX ami.

Psichikos reikini asociacijas vienaip ar kitaip pripasta ir dabartiniai psichologai, tik kitaip supranta. Anksiau manyta, kad asocijuojami reikiniai vaizdiniai, idjos lieka nepakit, kaip mechanikos agregato dalys, o dabar aikinama, kad asocijuojami nariai ne mechanikai prisijungia vienas prie kito, bet vienas kit keiia; jie asimiliuojami, valdomi, dl to vienaip ar kitaip kinta. XIX a. Amerikiei psichologas W. Jamesas pripaino smon galjus atsirasti dl to, kad ji atlieka svarbi prisitaikymo funkcij: ji ypa veikli, kai organizmas susiduria su prisitaikymo sunkumais.

Smons veikl jis siejo ir su asmenybs struktra, su a. Jo asmenybs analiz atskleid keturis a lygius: materialin, socialin, dvasin ir grynojo a lyg asmenybs identikumo jausmas. Jamesas svarst asmenybs savs vertinimo problem, savigarbos, pasitenkinimo ar nepasitenkinimo gyvenimu ir panaius klausimus.

Nuo vienaaliko painimo proces tyrimo pereita prie svarbi asmenybs psichologijos problem. Darwin, H. Spenser nustat psichikos reikini ir nervini proces ry. Ypa reikmingi psichologijai buvo nerv sistemos tyrimai ir j rezultatai A.

Haller, J. Prochaskavis labiau sigaljo mintis, kad psichikos procesai reikiasi ne mechaniku judjimu, bet kaip kitokios gyvybins fiziologins organizmo funkcijos.

Atsirado poiris, kad psichika yra smegen funkcija. J patvirtino fiziologiniai tyrimai. Buvo nustatyta, kad yra sensoriniai jutimo ir motoriniai judjimo nervai, smoningi ir nesmoningi psichikos procesai. Jie vyksta tada, kai iorinis juntamj nerv dirginimas, perjs per nerv centr stuburo ir galvos smegenis, motoriniu nervu grta atgal, taigi kai veikia visas reflekso lankas. Tik liko neaiku, kaip gali gyvas organizmas aktyviai prisitaikyti prie kintanios aplinkos.

• Antanas Pavlovičius brykšteli degtuką ir padega sau kelnes.
• Geriausi patarimai greitai mesti svorį
• Geriausias būdas nelegaliai sulieknėti

Pagrindinis jo veikalo Galvos smegen refleksai teiginys kad visi be iimties psichiniai aktai vyksta kaip refleksai. Psichikos procesas nra savarankikas reikinys. Jis prasideda ir vyksta kartu su refleksu, yra jo produktas, bet drauge numato veiklos rezultat. Taigi psichikos procesas reguliuoja veiksmus, suderindamas juos su kintaniomis slygomis, padeda organizmui prisitaikyti prie j, nes vis laik atspindi smegenis patenkani, ten laikom ir perdirbam informacij.

Seenovo minties polk toliau ts ir gilino rus mokslininkas I. Pavlovasiaikins, kaip susidaro slyginiai refleksai naujos organizmo atoveiksmio formos. Pradti eksperimentiniai gyvn tyrimai E. Thorndikepsichologijos keliamos problemos ir joje taikomi metodai m skirtis nuo fiziologijos problem ir metod. Kol psichologija priklaus filosofijai, ji turtjo bties kno ir sielos problem sprendimu.

Painimo teorija iplt inias apie vaizdinius, mstym, kalb. Visa tai buvo aikinama atitinkamos filosofins sistemos svokomis, taiau kai psichologija atsiskyr nuo filosofijos, ji turjo sukurti savo koncepcij.

Buvo psicholog, kurie veikiami pozityvizmo galvojo, kad mokslas, skaitant ir psichologij, gali isiversti be filosofijos. Pavyzdiui, vokiei psichologas G.

Mlleris jau m. Tai veik ir j kuriam svok turin. Pirmosiose laboratorijose, kurtose Vokietijoje, Rusijoje ir JAV, mokslininkai atliko nemaai asociacij ir atminties tyrim. Taiau asociacin psichologija negali paaikinti daugelio jai priskiriam klausim. Nebuvo vienos teorijos, kuri galt idealus svorio netekimas mauceris ma sukauptus faktus. Dabartins psichologijos kryptys XIX a.

Psichologinius idealus svorio netekimas mauceris ma i fiziolog, medik, fizik perm profesionals psichologai, taiau nebuvo sukurta psichologijos sistema, kuri bt grindiama aikiai apibrta teorija. Psichologija, kaip ir jos pamatas filosofins mokyklos, turjo daug krypi. Psichologij, anot austr psichologo K. Bhlerio, itiko kriz, kuri rus psichologas L. Vygotskis aikino tuo, kad psichologai neturjo bendros metodologijos psichikos reikiniams aikinti. Atskir psichikos reikini ar fakt srit jie stengdavosi paversti universaliu reikiniu, atskiro reikinio dsnius pri- 15 mesdami visiems reikiniams.

Pavyzdiui, pavidalo psichologijos getaltpsichologijos atstovai absoliutino suvokimo dsnius, psichoanalitikai pasmons procesus, bihevioristai elgesio dsnius. Faktai, nepaaikinami tais dsniais, buvo ignoruojami. Asociacinei psichologijai prieingas tezes ikl pavidalo psichologija i vok. Gestalt pavidalas, struktra. Jau XIX a. Pavidalo psichologijos svok sistema susiformavo tiriant ir nagrinjant pirmiausia suvokimo procesus W.

Khler, K. Koffka, M. I pradi ios psichologijos krypties atstovai suvokimo procesus tyr naudodami beveik tik dvimates geometrines figras. Jie padar ivad, kad suvokimo procesas tai regjimo lauko pertvarkymas ger pavidal, atitinkant vidines organizmo tendencijas.

Antai W. Khleris, tirdamas bedioni suvokim ir intelekt, pastebjo, kad bedion, sujungusi kelis tuiavidurius skirting diametr vamzdius, suvokia j erdvini santyki pasikeitim nauj struktr ir supranta, kad tok nauj rank galima panaudoti maistui pasiekti.

Staig nauj santyki suvokim ir pritaikym udaviniui sprsti W. Khleris pavadino valga angl. Pagrind pavidalo psichologijos teorijai atsirasti dav naujos gamtos moksl fizikos idjos. Pavyzdiui, kai kuriais elektrovaros dsniais buvo aikinami smegenyse vykstantys nerviniai procesai.

Buvo manoma, kad egzistuoja izomorfiniai panas objekto sukelt dinamini proces struktros smegenyse ir psichikos reikinio objekto vaizdo santykiai.

Pavidalo psichologija praturtino suvokimo, mstymo ir asmenybs K. Lewin, psichologij, bet, kaip bendroji psichologijos teorija, ji turjo tam tikr esmini trkum: fizikini sistem dsningumai buvo taikomi psichikos reikiniams aikinti, ignoruota praktin mogaus sveika su ioriniu pasauliu ir jos reikm psichikos proces formavimuisi bei individo aktyvumo reikm mstymui. Tai buvo mentalistin psichologija, tyrusi daugiausia psichikos painimo reikinius.

Ji nepaneig ir introspekcionizmo. Kita kryptimi pasuko biheviorizmas. Kai kurie JAV psichologai, savaip suprasdami I. Pavlovo moksl, neig moni subjektyviojo pasaulio tyrim, gilinosi siaurai suprast elgsen angl. Bihevioristai stengsi paalinti barjer, skyrus klasikinius psichikos tyrimus nuo gyvn psichikos tyrim. Jie nelaik smons psichologijos objektu ir tyr gyvnams bding organizmo reakcij stimul: S stimulas R reakcija. Jie nekreip dmesio tai, kad mogaus reakcija stimulus ir situacijas daugiausiai pasireik ne judesiais, kad tai verbalin lot.

Watsonas teig, jog inant, kokie stimulai ir kokiomis aplinkybmis sukelia atitinkamas reakcijas, galima numatyti elgsen ir j kontroliuoti. Vliau neobihevioristai turjo pripainti, kad, esant tokiems pat stimulams ir tokioms pat iorinms slygoms, gyvn elgsena skiriasi. Jie teig, kad tie skirtumai priklauso nuo kakokio neinomo veiksnio, kur pavadino 16 tarpiniu kintamuoju. Vieni tuo kintamuoju laik tiesiog organizm, kiti, pavyzdiui, E.

Tolmanas, juo laik ketinimus, tikslus, dar kiti, pavyzdiui, C. Hullas gdius. Neobihevioristai pripaino, kad psichikos procesai formuojasi aplinkos veikiami, taiau socialinio slygotumo jie neiekojo. Jiems bdinga antropologin paira psichikos ir smons raid. Biheviorizmas sudav rimt smg subjektyvistinei psichologijai, patobulino eksperimentin metod, taik tikslius matematinius metodus tyrimo rezultatams tvarkyti, plaiai tyr mokymosi proces ir jo mechanizmus.

Pavidalo psichologija, kaip ir ankstesnioji asociacin psichologija, tyr painimo procesus. Biheviorizmas, atmets smons problemas, susitelk mokymosi mechanizm tyrim. Kaip teig austr psichiatras Z. Freudas, is potraukis su vairiomis savo atmainomis, sudaraniomis pasmons turin, stengiasi prasiskverbti smon ir j uvaldyti.

Negaldami tiesiogiai prasiverti smon potraukiai stengiasi j patekti umaskuota forma.

Jie pasireikia sapnuose matomais vaizdais, klaidingais veiksmais, klinikiniais poymiais ir pan. Dl to Z. Freudo pasekjai tvirtina, kad veltui kovojama su tuo, kas pridengiama civilizacijos ydu, o i tikrj yra nuolat gyva ir liudija gyvulik mogaus prigimt.

Pasak j, psichikos gelmse gldintys nesismoninti potraukiai yra svarbiausias mogaus veiklos akstinas, jo krybos altinis ir motyvas. Neofroidistai psichins veiklos varikliais jau nebelaik vien seksualinius poreikius; jie ikl socialins bei kultrins aplinkos, kuriose mogus gyvena, reikm K. Horney, E. Fromm,H. Sullivan ir kt. Froidizmas pradjo plaiai tirti vadinamuosius giluminius mogaus psichikos sluoksnius ir papild vienaalik asociacij psichologijos atstov skelbt smons traktavim.

Psichologija praturtjo nesmoning psichikos reikini tyrimu. Taiau anaiptol ne visi froidist teiginiai turjo iliekamj vert. Dabar nedaugelis psicholog mano, kad seksualiniai potraukiai yra vieninteliai ir svarbiausi mogaus veiklos motyvai, kad smon antagonistika pasmonei, kad pasmons turin sudaro tik tie igyvenimai, kuriuos mogus stengiasi nuslpti nuo kit. I tikrj pasmon ne trukdo smonei, o prieingai, mogui prisitaikant prie gyvenimo slyg perima dal jos funkcij.

Smonei nebereikia kontroliuoti kiekvieno veiksmo. Taigi psichologijos problematik froidizmas praturtino, bet problemas sprend vienaalikai, o savo tyrimo metodika nelabai tenutolo nuo asociacionist savistabos: ji tik buvo papildyta klinikiniais stebjimais.

Laikui bgant mint psichologijos teorij postulatai neteko savo reikmingumo. Pasaulyje pokario metais pagiljs susvetimjimas ir nauj dvasios vertybi iekojimas padjo atsirasti vadinamajai humanistinei psichologijai. Tai mogaus lot. Ji krsi 17 kaip prieingyb tiek biheviorizmui, kuris gyvn psichologijos dsningumus perkl mogaus psichikos veikl, tiek ir psichoanalizei, kuri daugiausiai dmesio skyr mogaus potraukiams, ignoravo dideli vertybi siekimo reikm mogaus gyvenime, sugebjim painti save ir savo igyvenimus.

Humanistin psichologija G. Allport, C. Rogers, A. Maslow m gilintis savojo a ir savo egzistavimo painim, kitu aspektu pairjo veiklos motyvus. Jie teigia, kad motyv hierarchijoje svarbiausias yra siekimas realizuoti moguje gldinias galias savs realizavimas, savs aktualizavimas. Rogerso teorija priskiriama fenomenologinei krypiai, kuri teigia, jog mogaus gyvenim galima suprasti tik atsivelgiant jo subjektyv supratim, nes vidin mogaus ataskaitos sistema lemia jo iorin elges.

Pasak C. Rogerso, kai mogaus elgsena neatitinka susidaryto poirio save, atsiranda emocin tampa ir menkavertikumo jausmas. Nepakankamas savs ir kit painimas bei jausm nesismoninimas mogui kelia ir iorinio pasaulio baim, trukdo isiugdyti geriausius asmenybs bruous. Nepatenkinant svarbiausi poreiki arba igyvenant konfliktus su aplinka ir savimi gali pasireikti neurozs ir psichozs.

Humanistins psichologijos atstovai danai yra praktikai. Psichoterapijos priemonmis jie stengiasi padti individui atkurti sveikus santykius su aplinka ir savimi. Mokslinstechnins revoliucijos slygomis tolydio didja reikalavimai asmenybei, jos krybinms galioms. Tai ir kelia mogaus domjimsi paiu savimi, savo psichikos galiomis. Humanistin psichologija pasitenkina asmenybs problem fenomenologiniu apraymu, todl kritikai j kartais vadina nemoksline psichologija. Be to, jos tiriamas individas, kaip sako L.

Anciferovayra idealus svorio netekimas mauceris ma sociologizmo padarinys, neturintis konkreios istorins asmenybs poymi.

Lape Navikas Psichologijos Ivadas1

Pastaruoju metu tapo populiari kognityvin psichologija. Ji atsirado prie ketvirt amiaus kartu su plaiai paplitusiomis ir praktikai taikomomis kibernetikos idjomis, su skaiiavimo main konstravimu ir tobulinimu. Skaiiavimo maina jai duot informacij perdirba ir grina i atminties. Psichologai vl m gilintis psichikos suvokimo, dmesio, atminties ir mstymo procesus, kalbos struktr ir odi bei sakini sudarym. Dabartiniu mokslo lygiu gvildenamos problemos, kurios jau buvo keliamos XIX a.

Susikaup labai daug eksperimentins mediagos, jai aikinti kuriami vairs modeliai, kurie i dalies perimami i kibernetikos. Kognityvin psichologij, tiriani individo painimo proces struktr, j mechanizmus, siloma vadinti neomentalizmu.

Kognityvin psichologija maai domisi mogaus aktyvumo ir veiklos klausimais, poreiki, motyvacijos problemomis. Psichologijos vieta moksl sistemoje ir jos akos Psichologija, pradjusi taikyti stebjimo ir eksperimentines tyrim metodikas, spariai pltojosi. Jos viet moksl sistemoje vaizdiai parodo B. Kedrovo pasilyta moksl idealus svorio netekimas mauceris ma schema r.

Kairje schemos pusje nurodyti riebalų nuostolių arbatos apžvalgos tyrimo objektai. Deinje pusje mokslai, kuri trikampio virnse nurodyti pagrindiniai mokslai: gamtos, socialiniai ir filosofijos sujungti storesne linija. Kiti mokslai susij su keliais pagrindini moksl skyriais sujungti plonesne linija.

Moksl schema pagal B. Kedrov Pavyzdiui, technikos mokslai susij ir su gamtos fizika, chemija ir kt. Jie yra tarpiniai mokslai. Jie susij antros eils ryiais, paymtais plonesne linija. Psichologija ioje schemoje uima pozicij, kurioje susisieja visi pagrindiniai mokslai. Norint atskleisti mogaus psichikos dsningumus btina inoti: 1 smegen nerv sistemos veiklos ypatumus biologijos mokslai ; 2 visuomens gyvenimo subtilumus, nes mogaus nemanoma suprasti ignoruojant socialin aplink, kurioje jis gyvena visuomeniniai mokslai.

Be to, atskiro mogaus pasaulio painimas, gyvenimo prasms supratimas, valios ir mstymo problem tyrimas psichologij priartina prie filosofijos moksl. Taip psichologija atsiranda j sandroje. Moksl sistemoje esama moksl, kurie remiasi psichologijos iniomis.

Tai pedagogika, medicina, teis, vadyba ir net technikos mokslai. Bendroji psichologija teorikai ir empirikai tiria bendruosius psichikos reikimosi dsnius, tvirtina svarbiausias psichologijos svokas, kuria j sistem, pagrindia tyrimo principus ir metodus. Ji yra kit psichologijos ak svok metodologinis pamatas, kita vertus, pleia savo turin remdamasi j duomenimis. Raidos psichologija tiria dsningus kiekybinius ir kokybinius psichikos proces pokyius filogenezje ir ontogenezje.

Filogenez apima psichikos evoliucijos pagrindini etap nustatym gyvn biologinje raidoje arba monijos ir jos etnini, socialini, kultrini grupi raidoje. Ontogenez apima psichikos struktr susidarym per vis vieno organizmo mogaus ir gyvno gyvenim. Pedagogin psichologija tiria psichikos reikinius ir dsnius, kurie pasireik mogaus mokymosi ir aukljimo procese, padeda nustatyti efektyvius asmenybs ugdymo metod kriterijus. Ji glaudiai susijusi su amiaus tarpsni raidos ir diferencine individuali skirtum psichologija ir pedagogika.

Amiaus tarpsni psichologija tiria mogaus psichikos raid nuo gimimo iki mirties.

Ji apima vaiko, paauglio, jaunuolio, subrendusio mogaus ir senyv moni gerontopsichologija psichikos bei elgesio kitimus ir dsningumus. Diferencin psichologija tiria individ ir j grupi skirtumus, t skirtum prieastis ir padarinius. Darbo psichologija tiria dirbanio mogaus psichikos veiklos ypatumus. Organizacij psichologijos tyrimai apima vairi srii darbo organizavimo psichologinius aspektus: gamybins, ekonomins, karins, prekybos, komercins, paslaug sferas, vietimo ir sveikatos staig ir kt.

Ji tiria personalo parinkimo, darbuotoj santyki derinimo, mogaus veiklai optimali darbo viet rengimo, nuovargio, darbo motyvacijos ir kitus klausimus. Tai plati psichologijos aka, jungianti darbo, ininerins ir valdymo psichologijos akas. Medicinos psichologija psichologijos inias taiko medicinoje ligoms nustatyti, gydyti ir profilaktikai.

Svarbiausios ir paios bendriausios problemos medicinos personalo ir ligonio santykiai, ligonio psichologija, psichologini veiksni reikm ligai atsirasti ir gydyti. Specialiosios medicinos psichologijos problemos susijusios su viena arba kita medicinos aka. Klinikin psichologija tiria mogaus elgesio sutrikimus, nesugebjimo prisitaikyti prie gyvenimo slyg, nenormalaus vystymosi atvejus ir priemones, taikytinas t problem prevencijai bei terapijai.

Socialin psichologija tiria psichikos reikinius, atsirandanius monms bendraujant, sveikaujant vairiose neorganizuotose atsitiktinse vienas su kitu nesusijusi individ grupse, minioje ir organizuotose grupse. Juridin psichologija tiria tokios moni psichikos veiklos dsningumus ir mechanizmus, kuri reikiasi teiss reguliuojam santyki sferoje.

Daugiausia buvo tiriama liudytoj parodym ir tardymo psichologija A. Binet, H. Gross ir kt. Jungas ir kt. Specialioji psichologija tiria dl gimt ar gyt nerv arba kno sistemos trkum sutrikusios psichins raidos mones: akl ir silpnaregi tiflopsichologijakuri ir neprigirdini surdopsichologijasilpnaproi oligofrenopsichologijaltesns psichikos raidos ir sutrikusios kalbos vaik psichik. Karo psichologija tiria vairi karins veiklos ri psichologinius ypatumus, kuriuos lemia visuomenins istorins slygos, karo technikos lygis, kareivio ir kari kolektyvo savybs, karinio rengimo metodai.

Karo psichologija sudaro rekomendacijas, kaip tobulinti kari painimo, atrankos, mokymo, aukljimo teorij ir praktik, psichologikai rengti karius ir vadus. Karo psichologijos problemos sprendiamos vadovaujantis karybos idjomis, socialins, darbo, ininerins, pedagogins ir kit psichologijos ak duomenimis. Sporto psichologija tiria psichologines sporto ir kno kultros problemas.

Jo objektas sportins veiklos ir sportininko asmenybs psichologiniai ypatumai. Sportin psichologija kuria asmen atrankos ir j specialaus rengimo konkreioms sporto akoms priemones, sportininko elgesio ir veiklos vairiuose varyb etapuose psichologinio reguliavimo metodus, tiria psichologines sportininko bsenas vairiose sudtingose situacijose. Svarbiausias sporto psichologijos teorini ir praktini tyrim udavinys padti optimizuoti sportin veikl, kuriai bdinga dalyvi lenktyniavimas, ir tai, kad j reglamentuoja tam tikros taisykls, vertina visuomen.

Sporto psichologija pltoja sportinio meistrikumo pagrindus, kuriais vadovaujamasi diegiant optimalius judesi gdius, mokant valdyti kn, ugdant sportininko vali ir dorovines savybes. Psichologijos akos skiriamos ir pagal tiriamas sritis.

Pavyzdiui, paauglio, asocialaus elgesio, atminties, asmenybs psichologijos ir t. Psichologijos savitumas ir reikm Psichologija isiskiria i kit moksl tuo, kad tyrimo objektas ir tiriantis subjektas i dalies sutampa, nes mogus tiria mogaus, t.

Nenuostabu, kad kiekvienas mogus apie tai k nors ino ir smoningai ar nesmoningai to net nesuprasdamas naudojasi tomis 21 iniomis siekdamas savo tiksl. Bendraudami su kitais monmis visada pasirenkame toki taktik, kuri duot laukiam rezultat, todl kalbdami su vaiku, suaugusiuoju ar senyvu mogumi, su liudininku ar tariamuoju, su verslo partneriu ar konkuruojanios bendrovs atstovu visada remiams savo iniomis apie tam tikro asmens bd, elges, netgi jo pomgius ir pan.

Tai parodo net bdingas idealus svorio netekimas mauceris ma vaiko 4 met elgesys. Pavyzdiui, moiuts gimtadien atvyksta svei. Vaikas, pamats atsinet tort, kurio moiut dar nepamat, pareikalauja: Noriu torto.

Bendrame sveikinimosi urmulyje niekas jo praym nekreipia dmesio ir vaikas ima verkti. Paklaustas atjusios vienios, ko verkia, vaikas atria: A ne tau verkiu, a moiutei verkiu. Ms individualios inios apie moni psichikos veiklos ypatumus ir naudojimasis jomis vadinamas kasdiene psichologija. Kasdiens psichologijos inios yra konkreios, t. Jomis naudojams sprsdami kasdienius, pragmatikus udavinius. Net vaikas, siekdamas patenkinti savo norus, vienaip elgsis bendraudamas su mama, kitaip su tvu, dar kitaip su senele.

Jo elgesys kiekvienu atveju su savo eimos nariais gali duoti ger rezultat, bet vargu ar tas pats elgesys bus skmingas bendraujant su kit vaik mamomis ar senelmis. Kasdien psichologija yra intuityvaus pobdio. Kiekvienas asmuo ini gyja individualiai, stebdamas, praktikai bandydamas, to net nesismonindamas.

Tai ypa gerai atskleidia vaik elgesys. Taiau neretai ir suaugusieji mokytojai, treneriai, tardytojai ir kiti asmenys bandydami ir klysdami siekia savo tiksl. I patirties gytos inios nra nei apibendrinamos, nei tiksliai formuluojamos, vartojami terminai, svok turinys daugiareikmis, nra aikiai apibrtas ir tikslus, inios nesusistemintos.

Toks praktikai gyt ini ir patirties perdavimas yra labai ribotas. Galime kelis kartus perskaityti ymaus raytojo idealus svorio netekimas mauceris ma gero mogaus sielos igyvenim inovo F.

Dostojevskio ratus, bet kain ar tapsime tokiais pat valgiais psichologais, koks buvo jis. Mokslo psichologijos inios kaupiamos taikant gerai apgalvot strategij ir metodikas. Tyrim duomenys tvarkomi taikant matematinius metodus.

Gauti tyrim duomenys apibendrinami, vartojamos mokslins svokos, atspindinios esmingiausias daikt ar reikini savybes, bendrus j ryius ir santykius. Mokslo psichologijos inios yra racionalios ir visikai sismonintos. Svokos tiksliai apibrtos, suderintos tarpusavyje. Nustatomi tiriam reikini kilms ir raidos dsningumai. Mokslins svokos kartais sutampa su kasdiens psichologijos svokomis savo iorine forma, t. Mokslo psichologija yra sukaupusi gausi, vairi ir danai unikali faktin mediag, kuri nevisai prieinama kasdiens psichologijos atstovui.

Isami mediaga apie psichikos reikinius leidia naujai pamatyti ir kok nors vien konkret tiriam reikin. Visikai atskirti mokslo ir kasdiens psichologijos negalima. Kasdienje psichologijoje kyla daug klausim, kuriuos atsakymo ieko mokslo psichologija.

Ininierius F. Tayloras, stebdamas pakrovj darb, band isiaikinti, kodl darbininkai nedirba visu pajgumu. Taip atsirado fiziolog ir psicholog tyrimai, susij su darbo veiksm tobulinimu, darbo reimo reguliavimu, ranki tobulinimu, juos pritaikant pagal mogaus galimybes ir net darbo motyvacijos tyrimus.

Tai leido pagerinti darbo naum, kokyb ir moni darbo slygas. Psichologija praturtina filosofijos, sociologijos, pedagogikos, ergonomikos, menotyros, technikos ir kitus mokslus iniomis apie moni dvasin gyvenim, padeda siekti geresni rezultat vairiose veiklos ryse, utikrinti asmenybs tobuljim dirbant. Dl to ir ms alies auktosiose mokyklose psichologij studijuoja bsimieji pedagogai, medikai, teisininkai, vadovai ir kiti specialistai, kuri profesins veiklos esmin dal sudarys bendravimas su monmis.

Psichologijos inios btinos kiekvienam mogui, kad jis geriau galt painti kit moni ir savo vidin pasaul bei galt skmingiau bendrauti su savo eimos nariais, draugais ir bendradarbiais, tapti naudingesnis visuomenei.

Paindamas teigiamas ir neigiamas savo psichikos ypatybes mogus gali skmingiau tobulinti save. Tyrimo stadijos ir metodai Psichologai mogaus psichikos veikl tiria remdamiesi nuostata, kad jos painimas tik tada bus mokslikas, kai bus taikomi metodai, atskleidiantys objektyvi ties, tikruosius psichikos reikini ryius ir sveikas, j nuolatinio kitimo dsnius. Labai svarbu tiriamus reikinius patikrinti moni praktine veikla. Tikrovs daiktai ir reikiniai tiriami iaikinant esminius j ryius ir santykius.

Tai vienas i pagrindini tyrimo princip. Turi bti tiriama psichikos reikini raida. Viskas, kas egzistuoja, aminai juda, kinta, vystosi. Gyvn elgsenos vairiose j raidos pakopose tyrinjimas padeda painti mogaus psichikos dsnius, iaikinti smons atsiradimo ir isivystymo prieistor. Labai svarbu tirti istorin 23 mogaus smons raid, kuri parodo smons pokyius visuomenins istorins monijos raidos procese.

Ontogenetinis psichikos raidos tyrimas rodo jos pokyius vairiais mogaus amiaus laikotarpiais. Siekiant atskleisti psichikos raidos dsnius labai svarbu itirti psichikos reikini pokyius vairioje moni veikloje: dirbant, mokantis, aukljant, naudojant specialiai organizuotus, turinius aik tiksl poveikius, kurie padeda susiformuoti psichikos veiklai bei asmens savybms.

Mokslinis tyrimas visada vyksta tam tikru nuoseklumu. Jis visada prasideda problemos iklimu. Psichologinje literatroje nurodomi keturi problem iklimo altiniai: stebjimai, ankstesni tyrimai, teorija ir praktins problemos. Tai, kas pastebima kasdien, gali sukelti daug problem. Pavyzdiui, nevienodas moni elgesys kritikose situacijose gali sukelti nor patyrinti toki elgesio skirtum prieastis, t.

Susipainus su kit mokslinink atlikt tyrim rezultatais arba paiam atlikus kokius nors tyrimus gali kilti mintis pratsti tyrimus kitokiomis slygomis. Daug tyrim atliekama sprendiant praktines problemas. Jas danai pasilo vienais ar kitais konkreiais dalykais suinteresuoti asmenys. Pavyzdiui, mons vadovybei gali rpti isiaikinti ir isprsti darbuotoj konflikt prieastis, parinkti tam tikrai profesijai tinkamiausius mones. Kita tyrimo stadija hipotezs iklimas. Hipotez tai mginimas atsakyti tyrimo problemos klausimus, remiantis visa tyrjui prieinama informacija kit tyrim duomenimis, teorinmis prognozmis, preliminarini tyrim rezultatais.

Metodas tai gamtos ir visuomens gyvenimo reikini painimo ir tyrimo bdas. Psichologinje literatroje skiriami trys tyrimo metodai kai kurie autoriai, nordami juos grieiau apibrti ir atskirti nuo konkrei empirini duomen rinkimo bd metodik, juos vadina strategija E. Rimkut, : 1. Stebjimas, arba apraomasis metodas, kai tyrjas, pats nekeisdamas slyg, sistemingai registruoja ir aprao natraliai vykstanius reikinius.

Eksperimentas, kai reikiniai tiriami aktyviai juos veikiant, sudarant ir keiiant slygas bei tiksliai registruojant duomenis. Koreliacinis tyrimas, kai nekontroliuojant slyg ir j nekeiiant statistikos metodais vertinamas tam tikr empirini duomen ryys. Toliau tyrjas turi pasirinkti tyrimo metodik ir sudaryti tyrimo plan, t.

Tik gerai susipainus su tyrimo metodikomis ir j taikymo galimybmis galima sudaryti efektyv tyrimo plan. Be to, btina mokslinio tyrimo stadija surinkt duomen analiz, kuri atlikus pasirenkamas tikinamiausias j interpretavimas. Duomen rinkimo bdai Stebjimas Stebdamas tyrintojas konstatuoja fiksuoja mogaus iorinio elgesio faktus, kurie padeda nustatyti ir paaikinti psichikos reikini ypatumus.

Stebjimas gali bti atsitiktinis, neturintis i anksto numatyto tikslo ir atliktas nesilaikant joki taisykli. Tokie stebjimai danai atliekami gyvenime, ypa pedagogo, gydytojo, urnalisto, teistvarkos darbuotojo ir kit specialist. J veiklos apibrtas pobdis, danas situacij pasikartojimas sudaro slygas atlikti idealus svorio netekimas mauceris ma ir vertingus stebjimus.

Gydytojas Fer atkreip dmes danus ligons skundus, kad, esant altam ir 24 h lieknėjimo efectos secundarios orui, ji junta kibirktles ant odos ir plauk. Jis imatavo statin odos krv ir atrado psichogalvanin refleks.

Taiau tokie stebjimai tik retais atvejais turi mokslin vert. Moksliniu tyrimu galima laikyti tik sisteming stebjim, kuris turi aik tiksl ir vykdomas pagal i anksto sudaryt plan.

Toks stebjimas taikomas tiriant vaiko psichikos raid, psichikos proces pasireikim vairiose situacijose, moni tarpusavio santykius, j veikl ir t. Teistvarkos pareignai stebjim labai danai praktikai taiko savo profesinje veikloje. Tardytojas, apklausdamas tariamj ar liudinink, stebi, kaip pastarasis reaguoja pateiktus klausimus, kaip atsako ar ikart igirds klausim, ar kakiek udelss, taip pat stebi apklausiamojo laikysen ir visa tai fiksuoja savo protokole arba atmintyje.

Kolonijoje galima stebti bausm atliekanio asmens elges, jo pasikeitimus. Patrulins tarnybos darbuotojai stebi moni elges turguje, gatvje ir pan. Jie stebimi daniausiai ne mokslini tyrim tikslais, o siekiant isiaikinti profesiniu poiriu reikmingus klausimus. Taiau t stebjim isamumas, tikslus atskir fakt ymjimas gali bti labai reikmingas priimant svarbius sprendimus. Teistvarkos pareign stebjimai savo pobdiu artimi moksliniams tyrimams, todl labai svarbu laikytis moksliniam stebjimui keliam reikalavim.

Yra dvi stebjimo metodo formos: objektyvusis stebjimas, arba ekstrospektinis metodas, ir savistaba, arba introspektinis metodas. Objektyvusis stebjimas yra toks stebjimas, kai tyrintojas sistemingai stebi ir fiksuoja kito asmens elges jo veiksmus, gestus, mimik, kalb natralaus gyvenimo slygomis. Stebimi mogaus veiksmai yra iorins vienoki arba kitoki psichikos proces apraikos, todl duomenys, surinkti stebint, leidia daryti ivadas apie mogaus psichikos procesus, bsenas bei asmenybs savybes.

Stebjimas ne visada leidia atskirti atsitiktinius, nesvarbius faktus nuo esmini dsningum. Stebjimas paremtas suvokimo duomenimis, kurie priklauso nuo tyrintojo kryptingumo, nusistatymo, patirties.

Be to, mes ne visada visk suvokiame, todl idealus svorio netekimas mauceris ma kartais praleidiame, neufiksuojame kai kuri duomen. Stebim veiksm trumpalaikikumas sukelia sunkum, dl to ne visk spjame uregistruoti.

Tiriamo reikinio daniausiai negalima pakartotinai stebti, o jei tai daroma, slygos, kuriomis vyksta reikinys, jau bna pasikeitusios. Teisingai organizuotas stebjimas turi atitikti iuos reikalavimus: 1. Turi bti aikiai numatytas tikslas ir udaviniai. Tiriam reikin turi stebti tiriamajam prastinmis slygomis, nekeiiant jo natralios eigos. Stebjimas neturi keisti stebimo reikinio. Duomenys turi bti renkami pagal i anksto numatyt plan programatitinkant tyrimo udavinius.

Tai palengvina objektyvios mediagos apie tiriam reikin atrinkim. Stebjimas turi bti atliekamas sistemingai, kelet kart, keli tyrintoj.

Stebim asmen turi bti pakankamai daug, kad gauti duomenys bt reikmingi. Tiriam reikin reikia stebti vairiomis, dsningai besikeiianiomis slygomis, pavyzdiui, mokini nuovarg reikia tirti pirm ir paskutini pamok metu.

Stebint reikia atsivelgti vairias aplinkybes, susijusias su tiriamu reikiniu. Btina tiksliai registruoti stebjimo rezultatus: vesti dianabol praranda riebalus protokol, tiksliai j urayti visus rodiklius, pagrindinius ir antraeilius faktus.

Stebimus faktus reikia registruoti nedarant atrankos ir iimi: protokolas turi bti tiksli stebimo reikinio fotografija. Rekomenduojama i anksto susidaryti registruojam veiksm sra, panaudoti skales veiksm intensyvumui ir trukmei fiksuoti.

Skal gali turti tris, penkias ar septynias intensyvumo padalas. Pavyzdiui, rank drebjimo intensyvumui fiksuoti galima naudoti trij laipsni skal: labai dreba, vidutinikai dreba, visai nedreba. Rank drebjimo intensyvumo skal 8. Jeigu galima, stebim reikin reikia nufilmuoti, tiriamojo kalb rayti magnetofono juost. Tai leis pakartotinai stebti tiriam reikin perirint film ar pan.

Stebint danai rengiami specials kambariai, kur tiriamieji jauiasi vieni, o i ties jie stebimi vaizdo kamera arba per tik i vienos puss permatom sien.

Stebjimas gali bti itisinis ir atrenkamasis. Itisinio stebjimo metu tam tikr laik fiksuojamos visos mogaus psichikos veiklos iorins apraikos. Pavyzdiui, kolonijos aukltinis gali bti stebimas darbo, pamok metu, laisvalaikiu, aidiant, bendraujant su jam artimais ir nepastamais asmenimis. Atrenkamojo stebjimo metu registruojami tik tie faktai, kurie tiesiogiai susij su siauru tiriamuoju klausimu. Pavyzdiui, tiriant jaunuolio jautrum fiksuojamos tik jo emocins reakcijos situacij ir j iraikos pobdis.

Savistaba introspekcija yra toks metodas, kada tiriamasis stebi savo vidinius igyvenimus, j iorines iraikas ir daro ivadas apie psichikos gyvenimo dsningumus. Empirins psichologijos atstovai savistab laik pagrindiniu ir vieninteliu metodu, leidianiu velgti psichikos reikini esm.

Taiau savistaba gali bti taikoma tik kaip pagalbinis metodas kitais metodais gautiems duomenims papildyti arba kaip bsimojo tyrimo ieities takas. Kartais atliekamas iprovokuotas stebjimas, kai nelaukiama, kad natrali situacija sukelt tiriam reikin. Tiriamajam neinant specialiai sudaroma situacija, sukelianti tiriamojo reakcij. Toliau tiriamojo elgesys fiksuojamas kaip prastai.

Eksperimentas is tyrimo metodas idealus svorio netekimas mauceris ma padti atskleisti naujus dsningumus, patikrinti idealus svorio netekimas mauceris ma inom psichikos proces raid, tipines asmenybs savybes.

Taikant metod objektyvus veiksnys nepriklausomas kintamasis aplinkos slygos, operacijos nuoseklumas, paaliniai dirgikliai ir t. Tyrjas ne pasyviai stebi vykstanius reikinius, o pats juos aktyviai sukelia pagal tam tikr plan dirbtinai keisdamas mog veikianias slygas. Daug kart kaitaliodamas slygas tyrjas gali tiksliai nustatyti prieastis, kurios sukelia vienokius arba kitokius psichikos reikinius, stebti t reikini kitim bei raid.

Eksperimento riebalų degintojų gyvenimo trukmė bdingos ios savybs: 1. Tyrjas pats sukelia j dominant reikin tada, kai j reikia tirti. Eksperimentui atlikti sukuriama speciali aplinka, leidianti tiriam reikin stebti gryn, izoliuot nuo atsitiktini veiksni.

Tiriamas reikinys sukeliamas tiek kart, kad bt galima nustatyti dsningumus. Dl to daugelis tiriamo reikinio savybi labai tiksliai imatuojamos. Slygos, kuriomis vyksta tiriamas reikinys, dsningai keiiamos. Tai leidia painti tiriamo reikinio esm ir jo ry su kitais reikiniais. Eksperimentiniuose tyrimuose vartojama speciali tiksli matavimo aparatra, kuria imatuojama kiekybin tiriamo reikinio charakteristika. Gauti duomenys analizuojami statistikai. Įvertinant nuopelnus Ilgai jis taip aiškino.

Bet ana jau seniai buvo išėjusi Ašaros pabiro iš akių. Susiner­ vinęs užsirūkė ir ėmė stebeilyti pro langelį. Peizažas nuolat mai­ nėsi, mat keliskart per minutę jis apsiversdavo žemyn galva.

O juk vis­ kas daug paprasčiau. Jei prancūzas dabar mane pamatytų Tik bėda, kad da­ rėsi karšta, drėgna, tvanku Bet ūmai prisiminė kur esąs ir tik atsiduso: - Ankstyvas šįmet pavasaris Susijaudi­ nęs Juozapas prilipo prie iliuminatoriaus.

Į nuogas moteris jam niekad nepabosdavo žiūrėt. Tai kėlė didelį nerimą, kreipėsi ki­ tados net į psichiatrą, bet šis paaiškino, neva tai normalu. Bene aš pusprotis? Kiti andai į vakarus žiūri Stebėtojai visokius procesus stebi Trys kablelis keturiolika Daugiau turėtų būt!

Bet še tau!. Užsidengė delnais akis, tačiau pro pirštų tarpus vis vien ste­ beilijo vonioj plūduriuojančią nuogalę. Laimė, būgnas staiga ėmė suktis tokiu baisiu greičiu, kad Juo­ zapas jau nieko nebeįstengė įžiūrėt. Galva apsvaigo, atsirado nemalonių pojūčių skrandžio srity. Tai ne man". Bet štai būgnas liovėsi suktis. Juozapas vėl atgavo ir kvapą, ir pasitikėjimą savimi.

O paskui, žiūrėk, ir aukščiau O pro ašaras regėjo: ana išlipa iš vonios, staiposi priešais veid­ rodį, apsisiaučia chalatą Dabar jau nebebuvo ko delst.

Pastukseno į langelį. Juozapą vėl pagavo baimė. Sudrebėjo, apsigraibė Deja, už­ sirakinti iš vidaus buvo neįmanoma. Alpdamas pabeldė - kaip likimas beldžiasi - keturis kartus. Juozapo nėr namie. Ir neteko sąmonės O kai pramerkė akis, pati glostė jam galvą ir meiliai kalbėjo: - Švarutis! Baltas kaip dobilas! O koks vakar grį­ žai? Kaip kiaulė Paskutiniai priešakinėse linijose - Na, vaikinai! Pirmas pakilo Algirdas Mykolas, dar jaunas, bet jau smailas prie valdžios vyras.

Algirdas Mykolas pabalo, apžvelgė čia susirinkusius. Nudelbėm akis. Nė vienas nežinojom teisingo atsakymo. Kažin, kas tasai prometėjas, padovanojęs šį nuostabų išradimą vargstančiai žmonijai? Juk dar taip neseniai žmogus, atsitolinęs nuo minios, tegu ir per tris žingsnius, imdavo nervintis, šnekėtis su savim arba dar blogiau - protaut, kol prisiprotaudavo tiek, kad atsipeikėdavo beprotnamyje.

Dabar toks pavojus nebegresia. Žmogui neberei­ kia protaut. Jis gali kalbėt! Ir kas svarbiausia: ne tik su artimai­ siais, bet ir su tolimaisiais, kuriems gali pasakyt ir tai, ko arti­ miems neišdrįstum. O automatiniai atsakovai! O paslaptingi balso pašto tarnautojai, galintys klausytis tavęs nepertraukdami Tai vienas didžiausių žmonijos išradimų, prilygstantis ratui. Komisaras majoras šyptelėjo ir ėmė aiškint uždaro valdžios rato principą. Bet čia pakilo Algirdas Mykolas.

Vieną trakto­ rių padaliję iš trijų brolių gauname keturis litrus kraujo ir pir­ mos grupės invalidumą. Brolis Viktoras : viso tais m. Visuose dalyvavo ir Salomėja. Buvo perskaityti 8 referatai. Vilkaviškio at-kams atstovavo S. A lekna 05 kad Salomėja nemėgstanti žmonių, esanti užsidariusi, išdidi. Mes, paprasti žmonės, aišku, negalėjome su ja apie ką nors plačiau šnekėti. Kalbėdavomės apie kasdieninius, paprastus gy­ venimo reikalus". Dalyvaudavo pasilinksmimuose, mergaitėms paskaitydavo savo eilėraščių",— prisime­ na M.

Žemaitytės bendraklasė Konstancija Penčylaitė-Samulionienė. Pertraukų metu triukšmaudami išsipildavome į koridorius ar į mokyklos kiemą, tik Salomėjos niekados nebuvo kartu.

Niekados jos ne­ teko matyti juokaujančios, išdykaujančios, vaikščiojančios miesto gatvėmis. Savo laikysena, savo svajingumu, susirūpi­ nusiu žvilgsniu ji jau tada skyrėsi iš mūsų".

Nėris turėjo įgimtą palinkimą rašyti. Dar gimnazijos suo­ le mokydamasi, nuolat kalbėdavo, kad jos didžiausias noras — rašyti, kurti. Be galo mėgdama literatūrą, ji bodėjosi tiksliai­ siais mokslais. Dažnai pasiskųsdavo: — Oi, kaip nuobodu klausytis fizikos, matematikos, che­ mijos! Ir neiškentusi tardavo: — Duokš kokį lapelį — įrašysiu atminimui vieną kitą pos­ melį.

Ir rašo, būdavo, savo sukurtą eilėraštį ar atmintinai išmoktą kurio nors poeto posmą.

Kartais įrašydavo kur nors skaitytą aforizmą, kartais savo pačios vieną kitą mintį. Vyresnėse klasėse mokantis, mums visiems jau kildavo klau­ simas— kuo būti? Salomėja sakydavosi norinti būti rašytoja, tačiau ir vėl su išlygomis: — Oi, kad būtų galima studijuoti vien literatūrą be jokių logikų, psichologijų, istorijų ir kitų pašalinių mokslų! Su klase laikėsi paprastai, nuoširdžiai, nes buvo tyli, susi­ mąsčiusi, mažai kalbėdavo.

Su mokytojais, kaip ir kiekvieno mokinio, Salomėjos santykiai neperžengė oficialumo ribos, nes mokytojai tuomet popamokiniu metu su mokiniais nebendrau­ davo.

Su namiškiais sugyveno gražiai, nors tėvams gal ir sunkoka 68 buvo suprasti savo dukterį. Ji ir namuose būdavo susimąsčiu­ si, melancholiška. Taip pasakodavo jos motina mano tėvams ir giminėms. Salomėja norėjo, kad ir jos broliai, idealus svorio netekimas mauceris ma sesuo mokytųsi. Suži­ nojusi, kad kurioje šeimoje mokosi tik vienas vaikas, ji sa­ kydavo: — Aš nenorėčiau tik viena mokytis. Aš laiminga, kad mes visi galime mokytis. Lyginant su kai kuriais kitais klasės mokiniais, materialiai poetė buvo aprūpinama neblogai.

Tiesa, pertekliaus nesijautė, bet didelių trūkumų taip pat nesimatė. Su keletu mergaičių ji gyveno pas privatų šeimininką. Kambaryje visada būdavo tvar­ kinga, švaru. Salomėja buvo jautri, gera, nemėgo blogio, nors kartais galima buvo joje jausti pasididžiavimą savo talentu, norą pir­ mauti".

Mieste buvo iš­ kilmingai pasodintas Vilniaus ąžuoliukas. Puišys ta proga pasakė kalbą. Vėliau mokiniai mieste sodino medelius, krū­ mus. Bačinskaitė dirbo drauge su savo bendraklasiais. O Vilniau, Vilniau! Gedimino pilie! Brangioji mūsų sosti­ ne!

Tu Lietuvos širdis! Kodėl gili naktis tave gaubia!?. Kodėl nešvinta tau rytas Pikti lenkai tave kankina Tavo, lietuvio, vardą nor ištrinti Ar bepažįsti save, seneli Vilniau?!.

Lape Navikas Psichologijos Ivadas1 | PDF

Liūdna tavo dabartis Vien saulėtais atminimais atsidūsta tavo sienos, o brangi bočių sostine! Ir at­ eitį šviesią sapnuoji Ir lauki, lauki, kas ateis tavęs išva­ duoti. O Vilniau, mes nerimstam, mes ilgimės, ilgimės tavęs. Tavo kančios ir mus lygiai kankina Mūsų širdys ir mintys kasdien su tavim, o Vilniau! Kasdien širdyse mūsų auga keršto ugnis Nerimsta tavo sūnūs, spaudžia plieno kalaviją Nepastovi jų žirgai Tu lauki, seneli Vilniau, kruvinomis ašaromis pa- eo plūdęs, savo riebalų nuostolis sustojo dienos Tikėk, neilgai teks laukti!

Lietuvis moka kęsti dantis sukandęs Jis lygiai pastovus ir atkaklus savo keršto vyk­ dyme. Vargas jums, grobuonys lenkai!. Artinas jums baisi diena Nes lietuvis Gedimino, Vytauto ainis moka tik per­ galėti arba mirti!

Sa­ lomėja kartais ateidavo pasitikrinti savo išvaizdos. Kartą, at­ simenu, ruošėmės į tradicinį gimnazijos vakarą. Ruošėsi ir Sa­ lomėja. Apsirengus nauja suknele, ji atėjo pas mane pasi­ žiūrėti į veidrodį.

Ilgai sukinėjosi, nepatenkinta derinos suk­ nelę. Į pasilinksminimą tą vakarą visai nebeatėjo". Adomaitytės-Kiaunienės, į g-ją atvyko prof. Juozas Eretas ir studentas Juozas Eidukevičius. Eretas skaitė paskaitą visiems mokiniams apie moks­ lą, saviauklą, būdo ir valios ugdymą.

Visiems mokiniams la­ bai krito į galvą, kad profesorius — svetimtautis, o taip gražiai kalba lietuviškai.

Padarė didelį įspūdį ir jo išvaizda bei orato­ riaus gabumai. Eidukevičius abiturientams pasakojo apie universitetą, sto­ jimo sąlygas, studentų gyvenimą.

Po jo pranešimo S. Bačinskaitė kreipėsi į prelegentą su klausimu apie literatūros studi­ jas.

• Salomėjos Nėries gyvenimo ir kūrybos metraštis. Kn [] - slenyje.lt
• Okunevas parsivežė draugą į savo butą.
• Geriausios svorio metimo operacijos
• slenyje.ltta/slenyje.lt at master · ryanfb/slenyje.ltta · GitHub
• Ar dėl vit d trūkumo sumažėja svoris
• Antroji dalis | Marksisto biblioteka

Buvo graži pavasario diena. Bačinskaitė pėsčia išėjo į Kir­ šus. Rodos, reikėjo tik džiaugtis- O aš įėjau į klėtį, užsidariau joje ir ilgai ilgai verkiau Ko ver­ kiau, pati nežinojau. Man gaila buvo gimnazijos ir jos dienų, viso to, kas praėjo ir nebegrįš O nežinoma ateitis stovėjo prieš akis.

Bačinskaitė parašo eilėr. Duokit ranką! SN sėdi su gitara rankose.

Adomaitytės-Goberienės, Salomėja deklamavo P. Vai­ čaičio eilėr. Pradžia — 15 vai. Bačinskaitė ir šiaip, ir taip sprendžia uždavinį, neišeina. Visa išraudo. Po valandėlės direktorius siunčia S.

Kudirką kviesti Bačinskaitę į klasę. Kudirka randa Bačinskaitę koridoriaus ga­ le Įsispraudusią kamputyje. Nuveda į klasę. Direktorius suran­ da jai lengvutį uždavinį ir parašo trejetą. Salomėja sėdi tarp P. Orintaitės ir S. LK 4 Lietuvos ir visuotinės istorijos egz.

Onai Bačinskaitei skiriamos algebros ir geometrijos patai­ sos, lotynų k. Antanavičiui Jonui 2. Bačinskaitei Saliomijai 72 3. Bačinskaitės VIII kl. Prancūzų k. Lotynų k. Uosijoje įvyksta paskutinė m. Medžių šešėliai nusidriekė per visą šokių aikštelę.

Po ilgo valso muzikantai padėjo instru­ mentus. Staiga užsiplieskė laužas. Mokiniai apstojo ratu. Vie­ nas jų, staiga nutraukęs kepurę nuo galvos, sviedė ją į laužo ugnį.

Bet Salomėja niekad neturėjo uniforminės kepuraitės. Ji vi­ sada vaikščiodavo vienplaukė, per pečius persimetusi margą skarelę. Prie jos prieina Bonaventūras Akucevičius ir klausia, kodėl ji nešokanti. Dviese susikibę bėga aplink vienas kitą kaip kvaili Užeidavau pas brolį Viktorą.

Rasdavau kartais Salomėją, be­ rašančią eilėraščius, bet jų nerodydavo sakydama: — Neiškepti dar, pusžaliai, nepatiks Užtat užbaigusi noriai skaitydavo susirinkimuose, spausdin­ davo gimnazijos laikraštėlyje.

Antroji dalis

Išdidi nebuvo, bet nekalbi, užsidariusi. Madų nesivaikė, vaikščiodavo su senamadiniais bateliais Aku74 cevičius. Lakštingalos pavasaris Idealus svorio netekimas mauceris ma Nemunas,Nr. Į iš­ kilmes buvo kviesti abiturientų tėvai, miesto visuomenės at­ stovai. Jų metu grojo ulonų dūdų orkestras. Ir paliksiu tave, pilkas kambarė­ li. Išvaikščiojau šiandien visus takelius, aplankiau visas vie­ teles.

Taip visa sava, brangu, rišasi su svajų jaunatvės die­ nomis. Prozaiškiausiasis mūsų Vilkaviškis! Ir jis mat grožio ir poezijos turi. Šiandien tepastebėjau. Kiek brangių valandė­ lių, smagių ir liūdnų dienelių jis primena". Salomėja galutinai atsisveikino su Vilka­ viškiu ir išvažiavo į Kiršus. Pasak U. Mes tebuvome klasėje dvi mergaitės, todėl mus įkomponavo vieną vienoje, kitą kito­ je mokytojų grupės pusėje. Salomėja norėjo kažkaip kitaip".

Ji labai retai teatvažiuodavo į Sardokus",— prisimena teta M. Žemaitytė LK 4 Salomėją Kiršuose aplankė kaimynas iš Vanagiškių k. Bačinskaitei Kiršuose, Tu nori iškilti, kur skraido arai, Kur amžiais negęsta šventi aukurai. Palieki man skausmą beribį širdužėj Alvito vis. Alvito par. Maslauskas išdavė pažymėjimą, kuriuo liudijama, kad Salomija Bačinskaitė yra gimusi Alvito par.

Kiršų k. Salomėja gauna liudijimą iš Alvito vis. Salomėja parašo prašymą Kaimo un-to rektoriui, kad priimtų ją studente į Teologijos ir filosofijos fak. Bačinskaitė, U. Jasulaitytė, S. Balsys, S.

Ant S. Bačinskaitės prašymo užrašoma re­ zoliucija, kad ji priimama į un-tą tikrąja studente. R u g s ė j o p r a d ž i o j e Salomėja atvyksta į Kauną ir ap­ sigyvena pas dėdę Pijų Žemaitį Vytauto prosp. Pasirašo rektorius P. Avižonis ir raštinės ved. Buvo kviečiami dalyvauti ir busimieji studentai. Senasis rektorius P. Avižonis perduoda pareigas naujai išrinktajam Pr. Paskui skaitomos priimtųjų stu­ dentų pavardės.

Kiekvienam rektorius paspaudžia ranką. Mišias laikė ir pamokslą sakė prof. Blažiejus Česnys. Mičiuliu ir J. Įteikė savo eilėr. Jie pakviečia Salomėją dirb­ ti redakcijoje— skaityti atsiųstuosius kūrinėlius, atrinkti tin­ kamus spausdinti, o nespausdintinų autoriams parašyti trum­ pus motyvuotus atsakymus.

Salomėja sutiko. Apie tai J. Ji savo pareigas ėjo nuoširdžiai: reikalingos medžiagos ji visada pa­ rūpindavo. Užsirašė klausyti šių dalykų: Lietuvių lit. Psichologija Psichologijos pratybos — 4 vai. Filosofijos įvadas Dėst. Prancūzų lit. Vokiečių lit. J' — 2 vai. Bendroji mokslinio darbo metodika Dėst. Lietuvių k. Juozas Balčikonis. Vokiečių kalba — 3 vai. Francūzų kalba — 3 vai. Lotynų kalba — 2 vai. Graikų kalba — 2 vai. Bobianskienė, M. Pasira­ šytas slapyvardžiu Neris. To paties numerio p.

Jo paskut. Tavęs laukiu kaip laimės didžiausios, Kada mano sutriuškinsi kūną, Kuriam siela užburta kentėjo. Jo paskutinis posmas: Gyvenu lūkesiu ir vilties dvelkimu. Slenka, slenka naktis, aušružėlė jau švinta. Patekės man saulutė. Ir sieloj bus ramu, O tada Širdis su­ draskyta. Aukuras užgesęs Ir juoksiuos, kvatosiu III — 1 9 2 4 m. Nuolat skirdavo pasimatymus, lydėdavo iki namų. Bet Salo­ mėjai tas merginimasis darėsi vis grasesnis, ji vengdavo pasi­ matymų, nenorėdavo būti lydima.

Tai buvo prieš 12 metų! Koks pasiutęs laiko bėgis!

Tą rudenį aš buvau tik įstojus į universitetą. Šioji opera mane tarsi sukrėtė, mane pačią man parodė tokią, kokios aš lig šiol sa­ vęs nepažinojau. Tu Karmen Tą patį rudenį, tik atvažiavus į Kauną, ėmiau vengti Stasio, jau todėl, kad buvau pašėlusiai įsimylėjus vieną studentą, geriau sakant, jo balsą. Tokia buvo mano meilė padūkus, kad aš, jį matydama, alpdavau. O vėliau ir jis buvo paniekintas. Kai dabar pagalvoju, vis dėlto žiauriai pasielgiau su Stasiu. Tiesa, aš jo niekad nebuvau mylėjus, tiktai kaip draugą pakęsdavau, bet užtat jis visą savo ateitį ant šios mei­ lės buvo pastatęs, ir staiga turėjo viskas griūti.

Ar ne verta aš buvau Karmen likimo? Stasys buvo nusiminęs ir sunykęs, o aš vis dariausi jam įžūlesnė. Pagaliau pasakiau, kad jo nemylėjau ir nemyliu. Man baisu dabar, kad aš galėjau tada tokia beširdė būti. Veltui jis vaikščiodavo gat­ ve ištisom valandom ties mano namu'— aš nebeišeidavau, ne­ susitikdavau su juo.

Vieną kartą net dėdė pastebėjo. Tas vaikinas jau porą valandų pa­ gal namą gatvėje vaikšto". Mat dėdė buvo mane su juo porą kartų sutikęs, tai pažinojo. Stasys baisiai krimtosi ir baisius, pilnus tragedijos man laiškus rašė. Aš pati dėl to kentėjau, tačiau nė per plauką negalėjau būti jam švelnesnė. Negalėjau tada, buvau tokia, kokia buvau. Viename desperatiškame sa- vo laiške jis net revolverį paminėjo — nebesą gyvenimo.

Aš bijojau, nes žinojau, kad Stasys niekad nemėgo tuščiai žodžių svaidyti. Ir tai manęs nesugraudino — nepalenkė prie meilės. O kad galima meilę vaidinti, aš turbūt dar nežinojau Tam­ siom rudens naktim, vėjui dejuojant, aš pašokdavau iš mie­ gų — pasivaidendavo man Stasys su kruvinu smilkiniu už lan­ go bestovįs Aš kentėjau ir jaučiau, kaip ar galiu namuose deginti riebalus kenčia. Vieną dieną ateina pas mane studentas, kur su Stasiu vienam kam­ bary gyvena, ir sako man, kad Stasys sunkiai serga ir prašo mane ateiti.

Gerai neatsimenu, bet, rodos, kad aplankiau jį — tik buvau labai šalta ir nepajudinama. Sveikatai pairus, turėjo vargšas mesti studijavęs mediciną " UI — L a p k r i č i o p idealus svorio netekimas mauceris ma a d ž i a datuotinas eilėr.

Bet mudviejų pažintis neišsivystė į nuoširdesnę draugystę, nes pasaulėžiūros buvo labai skirtingos. Salomėja dažnai eidavo į bažnyčią, o aš be­ veik niekados. Užsiimat futurizmu? Aš esu ekspresionistas,— atsakiau. Geriau rašytumėt kaip visi. Ji manęs neįtikino, o aš jos". Kaune, Jėzuitų salėje, įvyko stu­ dentų at-kų konferencija. Salomėja buvo užsirašiusi klausyti jo dėstomų lotynų ir graikų k. Bet kai nuo gruodžio 1 d.

Račkausko paskaitas. Yra likę užrašų. Yra išlikęs Salomėjos pratybų protokolas MBR Jame rašoma, kad buvo nagrinėjama A. Gustaičio vertimas. Paskui lyginamos A. Mickevičiaus ir Maironio baladės. Balčikonio lietuvių k. Tema — spal­ vų maišymo dėsniai. Klaidūs keliai Nuklydau nuo savo ke­ lio.

Ir amžinai jo ieškosiu Ir amžinai klajosiu kaip užgesusi planeta klaidžiais gyvenimo keliais, tamsią naktį Gyvenimas mano — juoda naktis. O žmonės tartum pelėdos piktai kvatosis ir nenorės suprast mano kančios ir vie­ numos.

Ir klajosiu, klajosiu viena Išstumta esu iš gyvenimo, iš to smagaus, gražaus kitų žmonių gyvenimo Pasmerkta esu amžinai klajoti, be savo ke­ lio ir kentėti Vargas jiems, kuriems į kelią įžengsiu Ir klajoji žmogus lyg žaltvykslė po pelkes, lyg toji užgesusi pla­ neta. Sako — žmogus turi jaustis visuomet laisvas, o laisvas — kai nuolat tobulėja, nuolat aukš­ tyn kyla prie amžino Grožio, amžinos Gėrybės. Sako, kad tos laisvės siekti reikia paaukoti savo žemesnius norus aukštes­ niems.

O mano meilė? Mano meilė — žinau — ne nuodėmė, ir ji mano sielos laisvės nevaržo, per ją aš tobulesnė. Kaip ugnis auksą, taip mano meilė ir kančia mano širdį valo. Bet jeigu aš panorėčiau sužinoti, ar jis mane myli, arba jo meilės geis­ čiau, tai, suprantu, tada būčiau verge III — Aš atsisa­ kau visko, paaukoju, kad galėčiau galų gale prie Viešpaties kojų suklupti.