Bus gerai elfų darytas vynas. Dursliai, baimingai susižvalgę, stengėsi stiklinių nepastebėti, tačiau buvo neįmanoma, nes jos švelniai stukseno jiems į galvas. Tarp jau­nu­čių gi­mu­sių me­tais ir jau­nes­nių pir­mą­ją vie­tą iš­ko­vo­jo Pau­lius Po­ne­lis svo­rio ka­te­go­ri­ja iki 68 ki­log­ra­mų. Jis baisiai netiko prie šios aplinkos.

Enter­ tainment Inc. Ministras pinrdnirtkas vienas sėdėjosavokabine­ te ir skaitė ilgą raštą, tačiau pranešimas slydo per smegenis nepalikdamas jose menkiausio prasmės pėdsako.

Pradedančiajam: mityba ir papildai metant svorį - ar-salonas.

Jamturėjopaskambinti vienos tolimos šalies prezidentas, todėl, laukdamas to nelaimėlio skambučio ir svorio metimas johor bahru šalin nemalonias mintis apie klaikiai prailgusią, sunkią ir varginančią savaitę, daugiau nieko negalėjo galvoti. Kuo labiau stengėsi įsiskaityti į smulkias raideles prieš nosį gulinčiame lape, tuo aiškiau regėjo pikt­ džiuga švytintį vieno politinio priešininko veidą.

Minėtasis priešininkas kaip tik tą dieną kalbėjo per žinias: ne tik išvardijo visus baisius savaitės įvykius tarsi kamnors būtų reikėję juos primintibet ir išaiškino, kodėl vyriausybė kalta dėl kiekvieno jų. Prisiminus tuos neteisingus kaltinimus, ministrui pirmininkui smar­ kiau ėmė plakti širdis.

Ką gi, po galais, vyriausybė galėjo padaryti, kad tas tiltas nesugriūtų? Kaip drįsta kas nors sakyti, kad ji skiria per mažai lėšų tiltams!

Tiltui dar nebuvo nė dešimties metų. Geriausi ekspertai ne­ mokėjo paaiškinti, kodėl jis dailiai lūžo perpus ir keliolika automobilių nugarmėjo į upės gelmę.

Ir kaip žmonėms liežuvis apsiverčia sakyti, kad tos dvi baisiai šiurpios ir visur išskalambytos žmogžudystės įvyko todėl, kad gatvėse patruliavo per mažai policijos? Arba kad vyriausybė kažkaip turėjo numatyti siaubingą uraganą pietvakarių Anglijoje, atnešusį tiek aukų ir nuostolių? Ir nejaugi jis kaltas, kad vienas padėjėjų, Herbertas Čorlis, šią savaitę elgėsi taip keistai, jog dabar turės daug daugiau laiko praleisti su šeima?

Ministras pirmininkas pats jautė, kad žmonės nusiminę. Net oras kažkoks liūdnas - kad liepos viduryje būtų šitokie žvarbūs rūkai Nenormalu, nei šis, nei tas Jis apvertė pranešimo lapą, pamatė, kad prirašytas pilnas puslapis, ir nutarė nebeskaityti. Iškėlęs rankas pasirąžė ir graudžiai apžvelgė kabinetą. Kambarys buvo gražus, turėjo puikų židinį priešais aukštų langų eilę, sandariai uždarytų nuo neįprastos metų laikui vėsos.

Svorio netekimas Johor Bahru

Su­ drebėjęs ministras pirmininkas atsistojo ir nuėjo prie langų. Į stiklus braižėsi migla. Staiga, taip stovėdamas nugara į kambarį, išgirdo tyliai kostelint. Jis sustingo akis į akį su išsigandusiu savo atspindžiu tamsiame stikle. Pažino tą kosčiojimą.

Buvo jau girdėjęs. Lėtai lėtai jis atsisuko į tuščią kambarį. Akimirką beprotiškai vylėsi, jog niekas neatsilieps. Tačiau iškart atsi­ šaukė balsas, griežtas, ryžtingas, sakytumskaitantis parengtą kreipimąsi. Jį skleidė - kaip iš to kostelėjimo ministras pirmininkas beregint supra­ to - į varlę panašus žmogutis su ilgu žilu peruku, aliejumi nutapytas nedideliame apmūsojusiame paveiksle tolimojoje kambario kertėje.

Stovyklos gladiatorių svorio metimas

Turime skubiai susitikti. Malonėkite tučtuojau duoti atsakymą. Pagarbiai Karamelė. Ma­ tote, man turi skambinti Ministrui pirmininkui ap­ mirė širdis. Šito jis ir bijojo.

Šven­tė­je bu­vo pa­skelb­ti ge­riau­sie­ji me­tų Šiau­lių ra­jo­no spor­ti­nin­kai ir jų tre­ne­riai. Ge­riau­sių Šiau­lių ra­jo­no olim­pi­nių spor­to ša­kų spor­ti­nin­kai abė­cė­lės tvar­ka : Dei­man­tas Dam­kus leng­vo­ji at­le­ti­ka, tre­ne­ris Juo­zas Sa­vic­kasKa­jus Igo­ris grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės, tre­ne­ris Ge­di­mi­nas Jo­nuš­kisGy­tis Ku­le­vi­čius grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės, tre­ne­ris Ge­di­mi­nas Jo­nuš­kisEr­vi­na La­du­kai­tė leng­vo­ji at­le­ti­ka, tre­ne­ris Pet­ras Vait­kusRe­das Mi­la­šaus­kas grai­kų-ro­mė­nų im­ty­nės Šiaulių rajono lengvaatlečiai iškovojo 8 medalius m. Še­šis ap­do­va­no­ji­mus pel­nė ne­for­ma­lio­jo švie­ti­mo mo­ky­to­jo Pet­ro Vait­kaus tre­ni­ruo­ja­mi leng­vaat­le­čiai iš Meš­kui­čių. Lie­tu­vos ra­jo­nų čem­pio­nais ta­po jau­nių gru­pė­je star­ta­vę Ro­kas Vepš­tas šuo­lis į aukš­tį ir Kos­tas Da­gys m kliū­ti­nis bė­gi­mas.

Paskambins rytoj vaka­ re, - tarė žmogutis. Vos spėjo atsisėsti ir nutaisyti - reikia tikėtis - giedrą, ramų veidą, kai tuščiame židinyje po marmurine atbraila plykstelėjo skaisčiai žalios liepsnos. Jis stengėsi neparodyti nei nuostabos, nei baimės. Sukdamasis kaip vilkelis, ugnyje pasirodė apkūnus vyriškis.

Štai jis žengė ant puikaus senoviško kilimo braukdamas pelenus nuo savo ilgo dryžuoto apsiausto rankovių, kitoj rankoj laikydamas svorio metimas johor bahru žalią katiliuką. Premjeras negalėjo nuoširdžiai priimti šio komplimento, tad pa­ tylėjo.

Ką valgyti raumenų augimui

Reti Karamelės apsilankymai jam neteikė nė menkiausio malo­ numo - ir šiaip gan šiurpoki, jie paprastai reikšdavo, kad jis netrukus išgirs kokią nors labai blogą žinią. Be to, Karamelė atrodė suvargęs. Liesesnis, plikesnis ir žilesnis, žvilgsnis užguitas. Ministrui pirmi­ ninkui tekdavo matyti tokią išraišką politikų veiduose, ir ji niekad nežadėdavo nieko gero. Prisitraukęs kėdę atsisėdo ir žaliąjį katiliuką pasidėjo ant kelių.

Geriausias papildas norint numesti svorio greitai

Liūdnai pasitrynęs akis gailiai pažvelgė į Ministrą pirmininką. Brokdeilo tiltas Bounz ir Vens nužudymas O kur dar sąmyšis pietryčių Anglijoje Karamelė rūsčiai dėbtelėjo į pašnekovą.

Nejaugi nesupratote, kas vyksta? Šiaip ar taip, ministras pirmininkas - jis, jam nepatinka jaustis neišmanėliu mokinuku. Bet, aišku, šitaip susiklostė per patį pirmą susitikimą su Karamele patį pirmą jo premjerystės vakarą.

Prisimena kaip šiandien ir žino nepamiršiąs iki mirties. Jis stovėjo vienas štai šitame kabinete gardžiuodamasis pergale, kuri išaušo šitiek metų svajojus ir rezgus visokius planus, kai išgirdo už nu­ garos kostelint, visai kaip šįvakar.

Atsisukus tasai bjaurus portretas jam pranešė, jog pas jį atvyksta magijos ministras. Savaime aišku, jis pamanė, kad nuo ilgos agitacinės kampanijos ir rinkimų įtampos jam galvoj pasimaišę.

Jau ir taip pakraupo prašnekus portretui, tačiau tai buvo grynas niekas, palyginti su jausmeliu, kada iš židinio šastelėjo apsišaukėlis burtininkas ir paspaudė jam ranką. Jis be žado išklausė malonų Karamelės patikinimą, kad visame pasaulyje tebėra pilna įsislaptinusių raganų ir burtininkų, tačiau jam nesą ko jaudintis, nes jis, magijos ministras, prisiimąs atsakomybę už visąburtininkų ben­ druomenę ir nemagiškajai žmonijos daliai neįeisiąs sujais susidurti.

Tai, pasakė Karamelė, sunkus darbas, apimantis plačią veiklą, nuo saugaus šluotų naudojimo iki slibinų populiacijos ribojimo premjeras prisiminė, kaip kaip prarasti riebalų sankaupas tais žodžiais jis įsitvėrė stalo krašto.

Karamelė tėviškai pa­ glostė priblokštam premjerui petį. Jums sutrukdysiu tik tuo atveju, jeigu mūsų pusėje atsitiks kas nors tikrai negera, kas keltų pavojų Žiobarams O šiaip mano principas: gyvenk ir leisk gyventi kitam.