Ar tėvai plėtojo temą? Ir tik gerokai pasitrankę į baldus ir sienas jie ima įtarti, kad kažkas negerai. Didžioji smegenų paslaptis yra ta, kad šitaip funkcionuoja ne tik stuburo smegenys, bet ir visa centrinė nervų sistema: jos veikla generuojama iš vidaus, o pojūčiais perduota informacija ją tik pa­ koreguoja.

Jis kepa kiaušinienę. Pakeičiamas kameros rakursas, o žmogus ir toliau stovi prie keptuvės. Juk tikrai pastebėtumėte, jei tai būtų jau kitas aktorius, ar ne? Vis dėlto du trečdaliai žmonių to nepastebi. Nieko neįtariančiam praeiviui tebe- aiškinant, kur ir kaip jį sustabdžiusiamžmogui reikėtų keliauti, tarp jųdviejų nemandagiai praeidavo durimis nešini darbininkai.

Tuo metu, pasakojančiajam to nė nenutuokiant, kelio klaususį asmenį slapčiomis pakeisdavo jo bendrininkas, slėpęsis už pro šalį nešamų durų. Taigi, darbininkams nuėjus, priešais sustabdytą praeivį sto­ vėdavo jau kitas žmogus.

Teisinga vakarienė - ką valgyti vakare kad kristų svoris?

Dauguma užšnekintųjų nė nepastebėjo, kad kalba su visai kitu asmeniu, ir to­ liau kuo ramiausiai pažengęs svorio metimas corpus christi tx kelią.

Sitai jau seniai buvo žinoma fokusininkams, jie laikui bėgant gerokai ištobulino gebėjimą šias savo žinias pritaikyti.

Posner Jurisprudencijos problemos

Jų veiksmai savaime turėtų išduoti bet kokias paslaptis, tačiau šie žmonės puikiai žino, kad mūsų smegenys geba apdoroti tiktai nedideles regimo vaizdo nuotrupas, o ne viską, kas patenka į tinklainę.

Sis faktas padeda paaiškinti milžiniškus skaičius avarijų, kurio­ se vairuotojai, atrodytų, puikaus matomumo sąlygomis partrenkia pėsčiuosius, susiduria sutiesiai priešais važiuojančiais automobiliais ar net įsirėžia į traukinius. Daugeliu tokių atvejų žmogaus akys būna 36 Juslių liudijimas: kas gi geriausias svorio netekimas išvalys 2021 m tiesų yra potyris?

Regėjimas - tai daugiau nei vien gebėjimas žiūrėti. Čia pateikiamos tiesos yra paprastos, bet net smegenis tirian­ tiems mokslininkams ne tokios ir akivaizdžios.

Ištisus dešimtme­ čius žmogaus regos tyrinėtojai, mėgindami išsiaiškinti, kokiu būdu smegenų žievės regos sritys atkuria visiškai trimatį išorės pasaulio vaizdą, ėjo klaidingu keliu. Tik pamažu paaiškėjo, kad smegenys iš tikro nenaudoja trimačio 3-D modelio, - vietoj to geriausiu atveju jos atkuria kažką panašaus į tariamai erdvinį 2 V2-D eskizą. Smegenų veikimo būdą bend­ rais bruožais iš tiesų galima prilyginti buvimui kavinėje - tarkim, jums iš kairės yra žmonių, iš dešinės - siena, o ant stalo padėta keletas dalykų.

Net jei cukrinė iki tol visą laiką buvo jūsų regėjimo lauke, smegenims jokio ypatingo susidomėjimo ji nekėlė.

David Eagleman - Incognito Slaptieji Smegenu Gyvenimai 2014 LT PDF

Tačiau prireikus matomą vaizdą papildyti tam tikromis smulkmenomis, joms teko paplušėti papildomai. Panašiu būdu mes dažnai atpažįstame vieną dirgiklio savybę, ta­ čiau tuo pat metu nepajėgiame apibūdinti kitų.

Tarkim, paprašyčiau jūsų pažiūrėti į štai šį vaizdą - - ir pasakyti, iš ko jis suda­ rytas. Visiškai teisingai atsakytumėte, jog jis sudarytas iš vertikalių brūkšnelių. Vis dėlto, jei paklausčiau, kiek yra brūkšnelių, aiškinda­ miesi sugaištumėte palyginti nemažai laiko. Jūs aiškiai matote, kad 37 tai brūkšneliai, tačiau, rimtai nepasistengę, negalite pasakyti, kiek jų yra. Taigi galime suvokti tam tikrus matomo vaizdo aspektus, kartu nesuvokdami kitų jo požymių, į kuriuos atkreiptume dėmesį tiktai tada, jei mūsų to kas paklaustų.

Kokia dabar yra liežuvio padėtis jūsų burnoje? Paklausti jūs lengvai atsakysite, tačiau veikiausiai nežinojote, kol apie tai nesusi­ mąstėte.

Paprastai smegenims nėra būtina žinoti daugumos dalykų, joms svarbu tik mokėti susirinkti tam tikrą informaciją, kai jos pri­ reikia. Kitaip tariant, duomenis jos apdoroja tik esant reikalui. Jūsų sąmonė nuolat nestebi liežuvio padėties, nes šios žinios naudingos tik retais atvejais. Tiesą sakant, mūsų sąmonė apskritai mažai ką suvokia, kol patys savęs ko nors nepaklausiame.

Ar dabar jaučiu kairįjį batą sau ant ko­ jos? Kurį iš viso šiuo metu girdimo foninio triukšmo skleidžia oro kondicionierius? Kaip matėme nagrinėdami aklumą pokyčiams, žmogus nepastebi daugelio dalykų, kurie jo pojūčiams turėtų būti akivaizdūs.

Jis kepa kiaušinienę. Pakeičiamas kameros rakursas, o žmogus ir toliau stovi prie keptuvės. Juk tikrai pastebėtumėte, jei tai būtų jau kitas aktorius, ar ne?

Tiktai sutelkęs dėmesį į smulkesnes patiriamos aplin­ kos dalis jis pastebi tai, ko jamprireikė. Kol nesusikaupia, jis nė ne­ pastebi, kad kažko nepastebi.

Taigi, negana to, kad mūsų pasaulio suvokimas yra tiksliai aplinkos neperteikiantis darinys, mes dar ir klaidingai įsivaizduojame, kad matome išsamų ir raiškų vaizdą, o iš tiesų pastebime tiktai tai, kas yra reikalinga, ir ne daugiau. Tada atsakyti į klausimą, kokia šių žmonių turtinė padėtis.

Įvardyti jų amžių. Paskui - apytikriai 38 Juslių liudijimas: kas gi iš tiesų yra potyris? To paties žmogaus šeši skirtingi akių judėjimo keliai. Kiekvienas įrašas truko tris minutes, l Paveikslas tiesiog apžiūrimas.

Imta iš: Yarbus, Klau­ simų eilė pažengęs svorio metimas corpus christi tx atveju galėjo skirtis. Rezultatai buvo pribloškiami. Priklausomai nuo užduoto klau­ simo, akys judėjo visiškai skirtingais keliais, apžiūrėdamos tas pa­ veikslo vietas, kurios buvo informatyviausios ieškant rūpimo atsa­ kymo.

Paklausus apie žmonių amžių, žvilgsnis imdavo šokčioti po jų veidus.

Ar naudinga aiškinti vaikams apie rases ir odos spalvą? Teksaso universiteto vaikų tyrimų laboratorijoje saugomi tūks­ tančių šeimų iš Ostino srities duomenys - šeimų, sutikusių daly­ vauti moksliniuose tyrimuose. Tai buvo jos filosofijos mokslų daktaro disertacijos projektas. Vittrup tyrimų tikslas buvo išsiaiškinti, ar įprasti vaikams skirti filmukai apie įvairių kultūrų žmones teigia­ mai veikia vaikų rasines nuostatas. Pirmiausia ji vaikus ir tėvus patikrino rasinių nuostatų testu, su­ kurtu vienos iš jos vadovių universitete, daktarės Rebeccos Bigler.

Paklausus apie turtinę padėtį, dėmesys nukrypdavo į dra­ bužius ir daiktus. Tikpagalvokite, ką tai reiškia: smegenys užmezga ryšį su aplinka ir pasiima tą informaciją, kurios joms reikia. Tyrinėdamos aplinkinį pasaulį akys veikia tarsi vykdyti užduoties pasiųsti žvalgai, kurie patys pasirenka tinkamiausią strategiją reikiamiems duome­ nims gauti.

Lyg per visiškai slaptą operaciją šie žval­ gai veikia nepatekdami į radaro aprėpiamą lauką - pernelyg greitai, kad paskui juos suspėtų nerangi sąmonė. Itin vykęs savistabos ribotumo pavyzdys gali būti toks: įsivaiz­ duokite, kaip juda jūsų akys tiesiog dabar, kai skaitote šiąknygą. Jūsų žvilgsnis stačiai lekia iš vienos vietos į kitą. Ojei norite įsitikinti, ko­ kie spartūs, kryptingi ir tikslūs yra šie akių judesiai, įdėmiai įsižiūrė­ kite į bet kurį skaitantį žmogų.

Hoot ▷ vertimas į lietuvių, tarimas, sinonimai, antonimai, paveikslėliai, pavyzdžiai - NativeLib

Vis dėlto mes patys net nepastebime, kaip energingai žvilgsniu tiriame pažengęs svorio metimas corpus christi tx skaitydami. Mums atro­ do, kad mintys iš sustingusio lapo tiesiog pačios persikelia į galvą. Tačiau kylantis šalia burbuliukas smalsesnį žuvelioką gali paskatinti pažvelgti į aplinką kritiškai.

Panašiai ir optinės iliuzijos gali paskatinti mus permąstyti dalykus, kuriuos paprastai laikome sa­ vaime suprantamais, - tokiu būdu jos tampa priemone, padedančia suvokti smegenyse nepastebimai veikiančius mechanizmus. Neabejotinai esate matę kubo brėžinį, panašų į pateiktąjį čia. Ilgiau žvelgus, viskas vėl grįš į vietas. Kitaip tariant, mūsų suvokimas apie kubo padėtį nuolatos kaitaliosis.

Štai pažengęs svorio metimas corpus christi tx ir pribloškia. Juk brėžinys puslapyje nekinta, - vadinasi, pokyčiai vyks­ ta mūsų smegenyse.

Regėjimas yra aktyvi, o ne pasyvi duotybė. Kai regos sistemai atsiranda daugiau nei viena dirgiklio interpretacijos galimybė, ji ima tarp jų blaškytis. Matyti abiejų objektų vienu metu mes greitai mesti svorį virš 60 negebame.

Abiejų paveikslėlių vienu metu nepajėgsime matyti, ir akyse šie objektai nesusilies, - iš pradžių matysime vieną, paskui - kitą, ir taip toliau. Net kai į akiratį patekęs vaizdas niekaip nepakinta, mūsų smegenys dinamiškai perteikia skirtingas jo interpretacijas.

Smegenys ne tik aktyviai interpretuoja prieš akis atsidūrusius vaizdus, - sąmonei jos perteikia ir pažengęs svorio metimas corpus christi tx vien numanomų dalykų.

Trumpai panagrinėkime tinklainę, vidinį akies obuolio sluoksnį, ku­ riame yra fotoreceptoriai. Bet gal taip ir yra?

Gilindamasis į šį klausimą Mariotteas supra­ to, kad mūsų regėjime iš tiesų yra tam tikra spraga, - vėliau ji imta vadinti akies akląja dėme. Kad tuo įsitikintumėte, užmerkite kairę akį, o dešine žiūrėkite tiesiai į pliuso ženklą. Iš lėto traukite knygą artyn, kol periferinėje regoje nebeliks juo­ do rutuliuko pamažu pritraukdami ir atitraukdami knygą, atkreip­ kite dėmesį į tai, kokiam atstumui esant jis dingsta.

Šio rutuliuko negalite matyti, nes jis atsidūrė aklojoje dėmėje. Tik nemanykite, kad akloji dėmė yra mažučiukė. Ji didelė. Įsi­ vaizduokite naktį danguje švytinčią pilnatį. Tai štai: mūsų aklojoje dėmėje išsitektų septyniolika šitokių mėnulių. Kodėl šios regėjimo spragos niekas nepastebėjo iki Mariotteo?

Kaip tokie įstabaus talento žmonės, kaip Michelangelo, Shakespeareas ar Galileo, visą savo gyvenimą nugyveno ir mirė visiškai nežinoda­ mi šio fundamentalaus fakto apie regėjimą? Viena iš priežasčių - turime dvi akis, bet kiekvienos jų akloji dėmė atsiduria skirtingose, nesutampančiose vietose, vadinasi, atmerkus abi akis regėjimas ap­ rėpia visą matomą vaizdą.

Vis dėlto gerokai svarbesnė priežastis yra ta, kad smegenys aklojoje dėmėje pradingusią informaciją tiesiog pakeičia kita. Prisiminkite, ką matėte vietoj rutuliuko, kai šis buvo atsidūręs aklojoje dėmėje. Jam pradingus, ten nepradėjo žiojėti ka­ žin kokia balta ar juoda tuštuma, ir taip atsitiko todėl, kad trūkstamą vaizdo dalį mūsų smegenys pakeitė regimybėj atitinkančia foną. Ne­ begaudamos jokios informacijos iš šios konkrečios vietos, jos užpil­ dė ją tuo, kas pasitaikė arčiausia.

Taigi, aplinką mes patiriame ne tokią, kokia ji yra, bet tik tokią, kokią patirti mums nurodo smegenys. Narpliodamas šią problemą jis padarė išvadą, kad smegenys, gavusios duomenų, pri- 43 valo kelti tam tikras prielaidas ir šios prielaidos būna grįstos anks­ tesne mūsų patirtimi. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į štai ką: remdamosi ankstesne mūsų patirtimi, smegenys daro prielaidą, kad matomas vaizdas vi­ suomet apšviestas iš viršaus.

O apskritimas, kurio atspalviai pavaizduoti atvirkščiai, atrodys tarsi įdubęs. Pasukus žemiau esantį paveikslėlį devyniasdešimties laipsnių kampu, tokia iliuzija pranyks ir taps akivaizdu, jog priešais akis yra tik plokšti apskritimai su skir­ tingo atspalvio užpildu.

Tačiau atsukus paveikslėlį į ankstesnę padėtį mums vis tiekvėl susidarys apgaulingas gylio pojūtis. Smegenų įpratimas prie nusistovėjusių apšvietimo šaltinių le­ mia ir tai, kad net pamatyti šešėliai nesąmoningai verčia kelti tam tikras prielaidas: jei, tarkim, kvadratėlis meta šešėlį ir šis šešėlis stai­ ga pasislenka, mums atrodo, kad ir kvadratėlis pasislinko aukštyn.

Šitaip galėtų atsitikti, jei viršuje esantis šviesos šaltinis staiga būtų pastumtas į šoną, tačiau kadangi esame įpratę 44 Juslių liudijimas: kas gi iš tiesų yra potyris? Paprasčiausiai neturime prieigos prie sparčiai ir automatiškai veikiančios vidinės mašinerijos, kuri renka ir vertina įvairius statis­ tikos duomenis apie pasaulį. Mėgaudamasi šviesų ir šešėlių žaismu mūsų sąmonė tiesiog naudojasi šios mašinerijos vaisiais. Nuodugniai gilindamiesi į šią smegenų regos žievėje slypinčią ma­ šineriją susiduriame su sudėtinga specializuotų ląstelių ir nervinių struktūrų sistema.

Tarp šių struktūrų esama darbo pasidalijimo: vienos atsakingos už spalvas, kitos - už judėjimą, trečios - už mato­ mų dalykų kontūrus, o dar kitos - už kitų skirtingų požymių verti­ nimą. Šios struktūros tarpusavyje yra tankiai susipynusios ir išvadas daro visos bendrai.