Be to, tiazidai gali sukelti ir reikšmingą kaliurezę, nes su natrio jonais netenkama ir 2—3 kalio jonų. Praktinis hiponatremijos vertinimas pateiktas 3 lentelėje. Jaunų vyrų BKV yra 0,6 kūno masės, jaunų moterų — 0,5; senyvo amžiaus vyrų ir moterų — atitinkamai 0,5 ir 0,
Leidinys "Internistas" Nr. Spasovski G, et al. Clinical practice guideline on diagnosis and treatment of hyponatraemia.
Trintellix ir Prozac gydomos būklės
Nephrol Dial Transplant. Costello R. Treatment of hyponatremia: the case for rapid correction. Narins RG, ed. Controversies in Nephrology and Hypertension. New York: Churchill Livingstone Inc; Goldberg A, et al.
Prognostic importance of hyponatremia in acute ST-elevation myocardial infarction. Am J Med. Heuman DM, et al.
Persistent ascites and low serum sodium identify patients with cirrhosis and low MELD scores who are at high risk for early death. Kim MY, et al.
Hepatic venous pressure gradient can predict the development of hepatocellular carcinoma and hyponatremia in decompensated alcoholic cirrhosis. Eur J Gastroenterol Hepatol. Olszewski W, et al.
Vasopressin antagonists in treatment of hyponatremia. Pol Arch Med Wewn.
- Diuretikų vartojimas gydant stazinį širdies nepakankamumą | e-medicina
- Diuretikų vartojimas gydant stazinį širdies nepakankamumą | e-medicina
- Ar po mėnesinių numetu svorio
- Svoris praranda viršutinę kūno dalį
- Svarbu stebėti šiuos nepageidaujamus reiškinius ir kreiptis į gydytojus, jei jie atsiranda.
ERBP klinikinės praktinės gairės: Hiponatremijos diagnostika ir gydymas. Kaunas, Kas yra Prozac?
Jis taip pat gali būti naudojamas gydant kitus psichinės sveikatos sutrikimus, tokius kaip OKS, panikos sutrikimai ir bulimija. Prozac paprastai vartojamas kaip 20 mg tabletė vieną kartą per parą sergant depresija. Tačiau abu receptiniai vaistai veiksmingai palengvina depresijos simptomus. Priklausomai nuo jūsų bendros būklės, gydytojas gali skirti vieną kitą.
Trintellix arba Prozac galima vartoti tik nėštumo metu jei nauda yra didesnė už riziką. Patvirtinus mažą serumo osmoliariškumą, hipervolemija ar hipovemija vertinama pagal kliniką ir šlapimo analizę.
Kalio homeostazės sutrikimas dažniausiai pasireiškia gydant širdies nepakankamumą ir jau buvusį inkstų funkcijos sutrikimą. Klinikinėje praktikoje, kilpinių diuretikų vartojimas — dažniausia hipokalemijos priežastis, tačiau tiazidinių diuretikų poveikis kalio pasišalinimui su šlapimu — dar stipresnis. Hipokalemijos korekcijai, gydant stazinį širdies nepakankamumą, skiriami MRB grupės medikamentai, kurie blokuoja renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą 3 lentelė.
Skatindami kalio pasišalinimą su šlapimu, diuretikai dažnai lemia ir magnio netekimą, todėl gali išsivystyti refrakterinė hipokalemija. Nors ir nėra moksliškai stipriai pagrįstų įrodymų, kartu su diuretikais turėtų būti svarstoma skirti ir magnio papildų.
Nors esant ūminiam širdies nepakankamumui hiperkalemijos atvejų būna mažiau, ji gali pasireikšti esant renino, angiotenzino ir aldosterono sistemos blokavimui, ypač jau buvus inkstų funkcijos sutrikimui. Klinikinis hiperkalemijos vertinimas pateiktas 3 lentelėje. Diuretikų skyrimas gydant lėtinį širdies nepakankamumą Ambulatoriškai skiriamų kilpinių diuretikų dozės kinta Kilpiniai diuretikai gydant lėtinį širdies nepakankamumą rekomenduojami kaip prevencijos priemonė, siekiant išvengti dėl stazės atsirandančių požymių ir simptomų.
Ši rekomendacija tinka nepaisant kairiojo skilvelio išstūmio frakcijos dydžio. Svarbu pabrėžti, kad diuretikai yra vienintelė vaistų grupė, kuri pagal I klasės rekomendaciją gali būti skiriama pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu, nepriklausomai nuo išstūmio frakcijos dydžio. Tačiau nėra atliktų perspektyviųjų atsitiktinių imčių tyrimų, kuriuose būtų įvertintas lėtiniam širdies nepakankamumui gydyti skiriamų diuretikų poveikis sergamumui ir mirštamumui.
Keletas stebimųjų tyrimų susiejo kilpinių diuretikų vartojimą su padidėjusiu mirštamumu. Nepaisant to, ši metaanalizė apėmė tik nedidelius tyrimus, kurių duomenys nepakankamai vertinti stebėjimo stadijoje. Taigi, gydymo diuretikais prognozė lieka neaiški. Aišku tai, kad palaikomasis gydymas kilpiniais diuretikais turėtų būti skiriamas pacientams, priklausantiems stazinio širdies nepakankamumo rizikos grupei.
Tačiau pacientams, kuriems ši rizika maža, kilpinių diuretikų vartojimas gali sutrikdyti elektrolitų pusiausvyrą, neurohumoralinę aktyvaciją, pabloginti inkstų funkciją ir sukelti simptominę hipotenziją.
TLKAM SISTEMINIS LIGŲ SĄRAŠAS - ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS
Pastaroji gali būti skiriant mažas neurohormonų blokatorių dozes pacientams, kai kairiojo skilvelio išstūmio frakcija sumažėjusi.
Todėl patariama skirti mažiausias galimas diuretikų dozes, o kilpinių diuretikų dozę pritaikyti pagal individualų paciento poreikį.
Svarbu tai, kad individualus diuretikų poreikis laikui bėgant gali smarkiai pasikeisti. Tai buvo įrodyta CHAMPION tyrimu, kurį atliekant nustatyta, kad ženklus kilpinių diuretikų dozės sumažinimas ar padidinimas — dažniausias gydytojų gydymo keitimo variantas.
Vis dėlto optimalios kilpinių diuretikų dozės išrašant iš ligoninės nėra aiškios. Jei širdies nepakankamumo paūmėjimo epizodas išsivysto vartojant kilpinius diuretikus, išleidžiant pacientus iš stacionaro reikėtų skirti didesnes jų dozes. Jei paūmėjimas nustatomas vartojant furozemidą, turėtų būti svarstoma skirti torazemidą ar bumetanidą, nes jų absorbcija ir biologinis prieinamumas labiau nuspėjami, ypač esant subklinikiniam staziniam širdies nepakankamumui.
Tačiau gali būti sunku nustatyti pačią tinkamiausią diuretikų dozę, tam reikia kruopščiai stebėti pacientus, ypač ankstyvuoju, išleidimo iš ligoninės laikotarpiu. Nereikėtų skirti tiazidinių diuretikų gydant ambulatoriškai, jei paciento būklė stabili, nes tai gali sukelti sunkų elektrolitų disbalansą, kurį ambulatorinėmis sąlygomis gali būti sunkiau nustatyti. Norint lengviau ir greičiau parinkti tinkamą gydymo diuretikais režimą, klinikinę būklę tikslinga vertinti bei fiksuoti ambulatorinėmis sąlygomis.
Esant staziniam širdies nepakankamumui ir tūrio perkrovai, po 2 val. Beveik visiems pacientams, kuriems po pirmosios intraveninės diuretikų dozės išsiskiria didelis šlapimo kiekis, nustatoma didelė natrio koncentracija šlapime.
Vis daugiau naujų tyrimų rodo, kad esant mažai ar vidutinei diurezei natrio koncentracijos šlapime vertinimas suteikia daugiau prognostinės informacijos apie širdies nepakankamumą nei pačios diurezės matavimas. Greitai padvigubinus diuretikų dozę galima anksčiau pasiekti optimalų vaisto poveikio efektą.
Esant ūminio širdies nepakankamumo dekompensacijai, kai pablogėjusi inkstų funkcija ir išlieka stazė, CARRESS-HF tyrime palyginta pakopinio medikamentinio gydymo ir ultrafiltracijos nauda.
Taikant medikamentinio gydymo strategiją, pastebėta mažiau šalutinių reiškinių, tačiau rezultatai gydant stazinį širdies nepakankamumą anksti įvertinus šlapimo kiekį ir pritaikius atitinkamą kilpinių diuretikų dozę, papildomai pridedant tiazidinį diuretiką, buvo panašūs kaip ir gydant ultrafiltracija.
Kiti tyrimai parodė, kad pakopinis medikamentinis gydymas susijęs su didesniu skysčių netekimu, svorio sumažėjimu nepablogėjant inkstų funkcijai. Kadangi pirmąją gydymo dieną natrio koncentracija šlapime dažniausiai būna susijusi su išskiriamo šlapimo kiekiu jei pacientas papildomai negeria skysčiųnorint nustatyti tinkamą gydymo stiprumą, išskiriamo šlapimo ir natrio kiekį reikėtų vertinti kartu.
Duomenų apie natrio koncentracijos šlapime vertinimo naudą keletą dienų iš eilės trūksta. Tačiau jei arterinis kraujo spaudimas stabilus ir inkstų funkcija nepablogėjusi, gydymo režimą galima tęsti.
Tiazidinių ar į juos panašių diuretikų skyrimas Tiazidiniai diuretikai blokuoja tolimųjų inkstų kanalėlių tiazidiniams diuretikams jautrius natrio ir chloro- kotransporterius, todėl slopina natrio ir chloro jonų reabsorbciją.
Kokie yra pagrindiniai „Trintellix“ ir „Prozac“ skirtumai?
Todėl teoriškai, skiriami kartu su kilpiniais diuretikais, gali iš dalies padidinti natrio išsiskyrimą tolimajame kanalėlyje. Skirtingose šalyse į tiazidinius panašūs diuretikai vartojami įvairiai, Jungtinėse Amerikos Valstijose dažniausiai skiriamas metolazonas. Skirtingos molekulės natrio ir chloro nešiklius blokuoja panašiai, skiriasi jų veikimo pusperiodis 2 lentelė. Skirtingai nei kilpiniai diuretikai, metolazonas ir chlortalidonas iš gastrointestinio trakto absorbuojasi lėtai ir turi ilgą pusinės eliminacijos laiką.
Kadangi juos pradedant vartoti nuo mažų dozių reikalingas ilgesnis laikotarpis norint pasiekti gydymo efektyvumą, juos skirti reikėtų likus kelioms valandoms iki intraveninių diuretikų dozės. Tačiau chlortiazido pusinės eliminacijos laikas trumpas, todėl jis turėtų būti skiriamas kartu su kilpiniais diuretikais. Sveikiems asmenims maksimalus diuretinis tiazidų poveikis yra ribotas ir sudaro 30—40 proc.
- Geriausias būdas natūraliai prarasti riebalų
- Hiponatremija | slenyje.lt
- TLKAM SISTEMINIS LIGŲ SĄRAŠAS - ENDOKRININĖS, MITYBOS IR MEDŽIAGŲ APYKAITOS LIGOS
- Kaip galima numesti šlaunų svorį
- Hiponatremija | slenyje.lt
- Darydamas pilvo raumenis degina pilvo riebalus
Tiazidai taip pat surišami su baltymais, gera inkstų kraujotaka reikalinga jų sekrecijai į kanalėlius. Be to, tiazidai gali sukelti ir reikšmingą kaliurezę, nes su natrio jonais netenkama ir 2—3 kalio jonų.
Šis kalio netekimas susijęs su padidėjusia aldosterono koncentracija, pavyzdžiui, širdies nepakankamumo atveju. Ūminio širdies nepakankamumo gydymas tiazidiniais diuretikais kartu su kilpiniais diuretikais pagrįstas padidėjusia natrio ekskrecija tolimuosiuose kanalėliuose pailgintas veikimas.
Tyrimų su gyvūnais duomenimis, ilgai vartojant kilpinius diuretikus išsivysto tolimųjų kanalėlių hipertrofija, galimai ir atsparumas diuretikams. Atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų, kuriuose būtų įvertintas tiazidinių diuretikų poveikis širdies nepakankamumu sergantiems pacientams, iki šiol neatlikta.
Pasaulyje širdies nepakankamumui gydyti skiriami tiazidai kartu su mažomis kilpinių diuretikų dozėmis ir didelių dozių kilpiniai diuretikai, tačiau nustatyta, kad tik tiazidai yra nepriklausomi predikciniai hiponatremijos ir hipokalemijos išsivystymo veiksniai, didinantys mirties riziką. DOSE-AHF tyrime nurodoma, kad gydymas didelėmis kilpinių diuretikų dozėmis yra santykinai saugus, ir, svarstant papildomai skirti tiazidinius diuretikus, pirmiausia rekomenduojama padidinti kilpinių diuretikų dozę.
Mineralkortikoidų receptorių blokatoriai Mineralkortikoidų receptorių blokatoriai MRB pasižymi pleotropiniu poveikiu, jie veikia natrio ir kalio kanalus tolimuosiuose inkstų kanalėliuose.