Kadangi šalimais nieko nebuvo, kas galėtų šią procedūrą atlikti, negrabiai ir pas­ kubomis viską sutvarkė pati. Savaitgalį ji buvo kviečiama paviešėti ledi Cerizės Diumont, Valerijos vyresnio­ sios sesers, užmiesčio namuose. Gėlės padūkusiai žy­ dėjo. Kai Elizabeta ten nuvyko, po visą dvaro teritoriją jau vaikštinėjo svečiai, jie flirtavo, juokėsi ir gurkšnojo šampaną, kuris tryško sode iš krištolinių fontanų. Vyrai apspito ją iš visų pusių, maldavo šokio ar bent leisti atnešti jai punšo.

Kitas apžvalgininkas sako, kad ši vieta siūlo geriausią kepsninę Kalispelyje! Turėsite nuspręsti patys! Šios sumuštinių parduotuvės meniu yra sukrautas su daugybe įvairių aukštos kokybės sumuštinių, kurie nepažeis banko, įskaitant laisvai laikomą porchetta, sultingą prancūzišką panardinimą ir net citriną bei kaparėlis apsirengusi kalakutiena.

Parduotuvės firminis keptos jautienos sumuštinis sukrautas su reta kepta jautiena. Tada jis papildomas BBQ ir krienų padažų sluoksniu.

Akivaizdu, kad už žalią čilės mėsos kukulį reikia mirti. Tai tikrai skamba kaip tobulumas. Delikatesas yra nuostabiame Brook parko mieste, kuriame gyvena kiek mažiau nei 19 gyventojų, ir yra maždaug 14 mylių į pietus nuo Klivlando.

Patiekiami ant garų bandelės, klientai gali pasirinkti vieną iš keturių išskirtinių sumuštinių.

Ar jums patinka sumuštinis su smūgiu? Mums skamba kaip aštrus sumuštinis! Kaip būtų su senu geru ant grotelių keptu sūriu? Ši žavi vieta yra žinoma dėl savo draugiško personalo ir fantastiško maisto, o HD Havajų sumuštinis yra geriausias pasirinkimas. Mes skaitėme, kad kubietiškos, caprese vištienos salotos ir itališkas hoagie yra puikūs sumuštiniai šiame delikatese!

Atsiprašau, jei jūsų burna laistoma! Aukščiau pavaizduotas aviečių kalakutienos sumuštinis, kuris, atrodo, yra pagrindinis. Šis nedidelis greito aptarnavimo restoranas siūlo klasikinius BBQ sumuštinius, įskaitant kiaulienos, kapotos krūtinėlės ir jautienos sumuštinius. Ir greitai Elizabeta suprato išsikovojusi duenjos pagarbą.

Dėl jos prieraišumo nebuvo įsitikinusi, nes vienintelis jausmas, kurį Liusinda parodė per visą jų bendra­ vimo laiką - ir tai tik kartą, buvo pyktis, ir jį duenja išliejo ant apgaviko prekeivio iš kaimo. Nepamirštamas reginys. Mosuo­ dama skėčiu, su kuriuo niekada nesiskirdavo, Liusinda artinosi prie nelaimėlio prekeivio, šis traukėsi atatupstas sukdamas ratus po visą krautuvę, o iš jos lūpų ledine srove veržėsi žo­ džiai, liudijantys tokį beprotišką įniršį, kokio Elizabeta kaip gyva nebuvo regėjusi.

Judith M c N a u g h t - Ū mumas - vienintelis mano trūkum as, - manieringai pareiškė Liusinda ir Elizabeta šiuos žodžius priėmė kaip sa­ votišką atsiprašymą. Tada mergina pamanė, kad Liusinda visus jausmus veikiau­ siai grūste sugrūda vidun, tarsi į butelį, ir jie ten glūdi, kol ji pati sustingusi sėdi ant kėdžių ar kušečių. Glūdi metų metus, kol vieną gražią dieną išsiveržia lyg koks ugnikalnis. Kai brolis ir sesuo Kameronai drauge su Liusinda ir tarnais atvyko į Londoną, Elizabeta jau mokėjo viską, ko galėjo išmo­ kyti panelė Trokmorton-Džons, ir jautėsi galinti išsisukti iš visų situacijų, kurias jai nupasakojo ši dama.

Reikia pasakyti, kad įsiminti etiketo taisykles merginai buvo kur kas lengviau negu suprasti, kodėl joms teikiama tiek daug reikšmės. Ką gi, šokti per šešis mėnesius ji išmoko, palaikyti pokalbį moka nuo trejų metų, o iš debiutantės, jos požiūriu, tiek ir tebuvo reikalauja­ ma - gebėti maloniai šnekučiuotis apie nieką, šokti ir nieku gyvu neišsiduoti, kad moki mąstyti. Kai jos įsikūrė mieste, Roberto išnuomotame name, rytojaus dieną jas aplankė ledi Džemison, pasišovusi globoti Elizabetą aukštuomenėje.

Drauge atvyko ir jos dukterys Valerija ir Čerizė. Valerija, debiutavusi pernai, buvo metais vyresnė už Elizabetą, o jos sesuo Čerizė - penkeriais. Čerizė buvo našlė, jos vyras lordas Diumontas pasimirė praėjus mėnesiui po vestuvių ir jaunąją žmoną paliko turtingą, laisvą ir nepriklausomą.

Judith - McNaught.-.Beveik Rojus - PDF Â 1 Versija

Iki sezono pradžios liko dvi savaitės, ir visą šį laiką Elizabeta gana daug bendravo su turtingomis jaunomis debiutantėmis, kurios rinkdavosi Džemisonų svetainėje smagiai paliežuvauti apie visus ir viską.

Visos atvyko į Londoną vienu tikslu, kuris drauge buvo ir garbinga priedermė: šeimos pageidavimu ištekė­ ti už kuo turtingesnio ir įtakingesnio žmogaus ir taip pagausinti giminaičių turtus bei sutvirtinti padėtį.

Ji su siaubu suprato, kad ponia Porter nekly­ do sakydama, jog aukštuomenėje priimta girtis savo ryšiais ir minėti garsias pavardes. Taip pat ji sužinojo, kad aptarinėti kieno nors finansinę padėtį nelaikoma prastu tonu, juoba kai turimos omenyje nevedusio vyriškio perspektyvos. Tik pamanykite, Šorhe- mų smaragdai!.

Robeslis važinėjasi nuostabiu žydru lando, bet tėtis draudžia apie jį net galvoti - jis iki kaklo prasiskolinęs Luktelėk, Elizabeta, tuoj tu pamatysi Ričardą Šiplį! Nieku gyvu nesileisk jo suviliojama - jis klaikus mergišius ir, nors vaikšto išsidabinęs, neturi nė grašio!

Elizabeta su džiaugsmu priėmė jų draugiškumą ir apsime­ tė įdėmiai klausanti patarimų.

1. Elizabeta palengva nusileido laiptais į vestibiulį ir pasuko už kampo ketindama sugrįžti pas Aleksandrą, bet jai taip virpėjo keliai, kad norėdama išsilaikyti ant kojų buvo priversta stabte­ lėti ir atsiremti ranka į sieną.
2. Pomeranijos reikia numesti svorio
3. slenyje.lt:VisosNaujienos
4. Judith - McNaughtBeveik Rojus - PDF Â 1 Versija | PDF
5. Но чтобы эти восьминогие чудища решили за так облагодетельствовать .
6. "Как переменился город, - подумала Николь.
7. Naujos knygos - Radviliškio rajono viešoji biblioteka

Tačiau jautė tolydžio didėjan­ tį nesmagumą matydama požiūrį į žmones, kuriuos jos laikė žemesniais už save. Ji bendravo kaip lygi su lygiais su savo arklininku ir majordomu, todėl buvo nelengva apsimesti, kad teikia reikšmę luomų skirtumams.

Pats Londonas jai labai patiko, Elizabeta stačiai įsimylėjo jo gatvių bruzdesį ir apkarpytus parkus. Taip pat jai patiko jaudulys, belaukiant sezono pradžios, ir ji dievino naująsias drauges, su kuriomis, kai neliežuvaudavo, buvo galima smagiai leisti laiką. Judith M c N a u g h t Tačiau kai išaušo pirmojo pokylio diena, pasitikėjimas savimi ir džiugus malonumų laukimas Elizabetą ūmai apleido.

Kilda­ ma paradiniais Džemisonų laiptais įsikirtusi Robertui į parankę, mergina netikėtai pajuto tokią baimę, kokios nebuvo patyrusi per visą gyvenimą. Bet kai įžengė į pokylių salę, atsivėręs reginys privertė pamiršti baimes ir jos akys sužėrėjo iš susižavėjimo. Sietynuose degė šimtai tūkstančių žvakių, aplinkui sukinėjosi gražūs vyrai ir nuostabios moterys prabangiais atlaso ir šilko apdarais.

Nekreipdama dėmesio į jaunuolį, kuris du kartus atsigręžė į ją pasižiūrėti, Elizabeta pakėlė akis į besišypsantį brolį.

Su plonyte auksiniais siūlais atausta balta šilko suknele, bal­ tomis rožėmis auksiniuose plaukuose ir švytinčiomis žaliomis akimis Elizabeta Kameron panėšėjo į pasakų karalaitę. Ji buvo pakerėta, o veidas, kai pagaliau atitoko, pajėgė nusišypsoti ir pasisveikinti su Valerija bei kitomis merginomis, atrodė kaž­ koks nežemiškas. Baigiantis pokyliui mergina iš tiesų pasijuto kaip pasakoje. Vyrai apspito ją iš visų pusių, maldavo šokio ar bent leisti atnešti jai punšo.

Ji tiesiog šypsojosi ir šoko, nekoke­ tuodama, be jokių įprastų moteriškų gudrybių, kuriomis visu pajėgumu naudojosi kitos merginos. Elizabeta tik įdėmiai klau­ sėsi, kas jai pasakojama, dėkinga šypsojosi priimdama dėmesio ženklus, ji stengėsi neužgauti kavalierių ir šoko be atokvėpio.

Ją užkrėtė visuotinė linksmybė, nuostabi muzika viliote vilio­ jo šokti, ji maudėsi vyriškių dėmesio spinduliuose, o visi šie 44 jausmai atsispindėjo žėrinčiose akyse ir nedingstančioje nuo veido šypsenoje. Pirmajame savo pokylyje Elizabeta tikrai buvo pasakų karalaitė - kerinti, žavinti, ji sukosi mirguliuojančioje žvakių šviesoje, apsupta nuostabių princų, pamiršusi laiką ir tai, kad viskam kada nors ateina galas.

Angelišku grožiu, auksiniais plaukais ir lyg smaragdai žėrinčiomis akimis Elizabeta šturmu paėmė Londoną. Tai buvo ne šiaip sėkmė. Tiesiog triuškinantis triumfas. Kitą rytą prie jos namų nutįso nesibaigianti lankytojų eilė, ir kaip tik čia, o ne pokylyje Elizabeta laimėjo didžiausias savo pergales, nes susipažinę artimiau vyrai suprasdavo, kad į ją ne tik malonu žiūrėti, bet su ja lengva ir gera bendrauti.

Per tris savaites jai pasipiršo keturiolika vyrų, visas Londonas ūžte ūžė dėl tokios neregėtos sėkmės. Net panelė Merė Gladston, karūnuota dviejų pastarųjų sezonų gražuolė, nesulaukė tokios gausybės pasiūlymų.

Dvylika pretendentų į Elizabetos ranką buvo jauni, visiškai pavergti jos grožio ir tinkami visais atžvilgiais, du - smarkiai vyresni, bet taip pat aukštai vertino jos žavesį. Robertas, baisiai išdidus dėl sesers sėkmės ir toks pat netaktiškas, gyrėsi jos pergalėmis ir be gailesčio atmetinėjo pretendentus kaip netin­ kančius ir nevertus sesers rankos. Laikydamasis pažado surasti Elizabetai idealų vyrą, su kuriuo ši būtų laiminga, jis delsė.

Penkioliktas kandidatas į jaunikius atitiko visus jo reikalavi­ mus. Pasakiškai turtingas, gražus ir stotingas dvidešimt penke­ rių metų vikontas Mondveilas, be abejo, buvo didžiausias sezono laimikis. Robertas tai žinojo ir vakare papasakojo Elizabetai, kad išgirdęs vikonto pasiūlymą labai susijaudino ir vos nestryktelėjo per stalą pasveikinti jo su būsimomis vestuvėmis Elizabeta buvo labai patenkinta ir džiaugėsi, jog Robertas pasirinko būtent tą jaunuolį, kuriuo ji labiausiai žavėjosi.

Robertas su meile pakštelėjo jai į kaktą. Elizabeta silpnai šyptelėjo ir gūžtelėjo pečiais. Ji jau pavargo klausytis, kaip visi kalba vien apie jos veidą, tarsi nieko daugiau neturėtų.

Maža to, labai greitai persisotino audringu aukštuo­ menės gyvenimu ir apsimestiniu linksmumu, taip žavėjusiu ją pirmosiomis dienomis.

B. Burneika: pratimai sveikam ir tobulam pilvo presui

Ir stipriausias jausmas, kurį pajuto pranešus apie sužadėtuves, buvo palengvėjimas, kad vedybų klausimas pagaliau išspręstas. Laukimas tik sustiprins jo ketinimus, be to, mano galva, prieš tapdam a sužadėtine esi nusipelniusi dar kelių dienų laisvės. Išgirdus šį žodį Elizabetos kūną nusmelkė keis­ tas silpnumas ir ją apėmė aiškiai nemalonus jausmas, nors pui­ kiai suprato, kaip tai kvaila. Pats taip pasakė. Girdi, jam tereikia tavęs.

Ir dar pareiškė ketinąs apipilti tave rubinais, didum o sulig tavo delnu. Trečią valandą po pietų pasirodė ir pats vikontas Mondvei- 46 las. Elizabeta pasitiko jį geltonojoje svetainėje. Įžengęs jis apme­ tė akimis kambarį, paėmė ją už rankų, pažvelgė į akis ir šiltai nusišypsojo. Netikėtai užklupta mergina paraudo.

Elizabeta tai numanė, bet jai tokios kalbos jau buvo gero­ kai įgrisusios. Ligi šiol jis apie nieką, išskyrus paprasčiausius dalykus, nėra pasakęs savo nuomonės ir nė karto nėra pasidomėjęs, ką mano ji. Juk jis nežino, kaip ji mėgsta žvejoti, juoktis ar kad iš pistoleto šaudo lyg snaiperis. Jis nežino, jog kartąji laimėjo vežimaičių lenktynes Heivenhersto kieme, taip pat nežino, kad gėlės sode jai žydi ypatingai. Net nebuvo įsitiki­ nusi, ar jis norės išgirsti nuostabias legendas apie Heivenherstą ir spalvingus pasakojimus apie buvusius jo gyventojus.

Jis labai mažai apie ją žino, o ji apie jį - dar mažiau. Elizabeta apgailestavo negalinti pasiklausti Liusindos 47 Judith M c N a u g h t patarimo, nes ši susirgo ir gulėjo savo kambaryje karščiuoda­ ma, skaudama gerkle, nematė jos nuo užvakar. Vis dar šiek tiek nerimaudama dėl šitų dalykų, kitos die­ nos vakarą ji rengėsi savaitgalio išvykai, kurioje susitikimas su Janu Torntonu apvertė visą jos gyvenimą.

Savaitgalį ji buvo kviečiama paviešėti ledi Cerizės Diumont, Valerijos vyresnio­ sios sesers, užmiesčio namuose.

Kai Elizabeta ten nuvyko, po visą dvaro teritoriją jau vaikštinėjo svečiai, jie flirtavo, juokėsi ir gurkšnojo šampaną, kuris tryško sode iš krištolinių fontanų. Londono mastais draugija susirinko negausi - ne daugiau nei pusantro šimto žmonių ir tik dvidešimt, tarp jų Elizabeta su trimis draugėmis, turėjo pasilikti visam savaitgaliui. Jeigu Eli­ zabeta nebūtų buvusi tokia naivi ir nepatyrusi, iš karto būtų supratusi, kad šis susibūrimas ganėtinai lengvabūdiškas, būtų pastebėjusi, kad čia susirinko gerokai už ją vyresni ir labiau pa­ tyrę žmonės, kurie elgiasi kur kas laisviau, nei leidžia etiketas.

Būtų supratusi ir nedelsiant išvažiavusi namo. Dabar, sėdėdama Heivenhersto svetainėje ir prisimindama pražūtingą paikumą aną savaitgalį, pati stebėjosi savo patik­ lumu ir naivumu.

Atrėmusi galvą į sofos atkaltę ji užmerkė akis ir, prisiminusi patirtą pažeminimą, nurijo gerkle pakilusį gumulą. Ir kodėl, graudžiai klausė pati savęs, šviesūs prisimi­ nimai išsitrina ir taip nublanksta, kad vos įstengi juos atsekti, o baisūs įvykiai iškyla atmintyje taip akinamai ryškiai, kad peršti akis? Net dabar ji galėjo su visomis smulkmenomis atkurti tą naktį - matė ją, užuodė kvapus, girdėjo garsus. Elizabeta išėjo į sodą apžiūrėti gėlynų.

Gėlės padūkusiai žy­ dėjo. Oras persmelktas kvaitinančio jų aromato. Pokylių salėje muzikantai derino instrumentus, ūmai per sodą atplaukė ir jį pripildė pirmieji kerinčio valso garsai.

Leidosi sutemos, tarnai pabiro po terasomis besileidžiančio sodo takelius uždegti 48 ryškių margaspalvių žibintų.

Žinoma, ne visi takeliai bus ap­ šviesti - tie, kur toliau, anapus terasų, liks intymiai tamsūs, kad porelės vėliau galėtų nuklysti į žalius oranžerijos labirintus.

Bet šitai Elizabeta suprato tik vėliau.

Drauges ji susirado po pusvalandžio, susibūrusias tolimiau­ siame sodo gale, kad galėtų netrukdomos pasijuokti ir paliežu- vauti. Ne iškart pastebėjo jas už aukštos, tvarkingai pakirptos gyvatvorės. Priėjusi arčiau Elizabeta suprato, kad merginos ne šiaip stovi anapus gyvatvorės, o kažką stebi, kažką, kas sukėlė emocijų ir šnekų audrą.

Stojusioje bemaž pamaldžioje tyloje visos trys merginos tyrinėjo tą vyriško tobulumo etaloną, pelniusį tokias aukštas puikiosios Valerijos sesers pagyras.

Jos žinojo: šiais klausimais Cerizės nuomone galima pasikliauti. Tada Elizabeta pastebėjo žolių dėmę ant batelio, su siaubu pagalvojo, kiek kainuos nauja tokių batelių pora, ir sumetė, ar nebūtų galima užsisakyti tik vieno batelio. Visi išsikraustys iš proto, kai sugrįšime į Londoną ir papasakosime jį mačiusios!

Pastebėjusi Elizabetą Valerija pamojo prieiti. Kažkoks mįslingas, tikras velnias! Užuot žvilgčiojusi slapčiomis, Elizabeta apmetė akimis sodą viršum gyvatvorės ir pamatė tik išsipusčiusius svečius, kurie juokaudami ir plepėdami palengva suko nam ų link, kur po vakarienės turėjo prasidėti šokiai.

Jos žvilgsnis neužkliūdamas nuslydo per vyriškius, mūvinčius atlaso kelnėmis, vilkinčius 49 Judith M c N a u g h t liemenėmis ir durtiniais.

Elizabetai jie pasirodė panašūs į ryš­ kiaspalvius povus ir papūgas. Ne, palauk, dabar jau nepamatysi. Jis pasitraukė iš žibinto apšviestos vietos. Kaip ir visoms jaunoms debiutantėms, Elizabetai teko iškalti Perų knygą, kurią aukštuomenė šventai gerbė, kaip presbite­ rionai - Bibliją. Kalbama, kad Janas Torntonas Sakė, tada kilo baisus skandalas. Pasibaisėtiną būtybę, gryną nulį. Todėl Janas Torntonas tikriausiai ir bus hercogo vaikaitis.

Ledi Merė Voterli stačiai kariasi jam ant kaklo! Merginos palinko į priekį ir vos nesugriuvo į krūmą. Elizabetai nė nereikėjo matyti, ji puikiai žinojo, kokio tipo vyrai patinka jos draugėms: dvidešimties, dvidešimt ketverių metų amžiaus šviesiaplaukiai, žydraakiai puošeivos.

Elizabetai pasirodė, kad komplimen­ te slypi nemenka dozė pavydo ir pykčio, tačiau įtarimas buvo itin nemalonus ir mergina greitai nuvijo jį šalin. Ji nepadarė nie­ ko blogo nei Valerijai, nei kitoms merginoms ir neužsitarnavo jų priešiškumo.

Nuo tada, kai atvyko į Londoną, apie jokį žmogų neištarė nė vieno blogo žodžio, tiesą sakant, išvis nemėgo dan­ tinėti kitų, juo labiau nepersakydavo ką išgirdusi. Net dabar jai buvo baisiai nesmagu, kad jos paslapčiomis stebi tą vyriškį ir šitaip jį aptarinėja. Elizabeta manė, jog kiekvienas turi teisę į pagarbą, nesvarbu, kokia būtų padėtis.

Aišku, tokia nuomonė aukštuomenės akyse atrodė lyg erezija ir jos laikėsi mažuma, todėl savo pažiūrų ji neskelbė. Bet šią akimirką pajuto turinti 51 Judith M c N a u g h t pritarti draugėms, nes jeigu nerodys susižavėjimo ponu Janu Torntonu, jos gali pagalvoti, kad riečia nosį. Todėl pamėgino persiimti jų nuotaika, nusišypsojo Valerijai ir tarė: - Ne tiek daug turiu tų gerbėjų ir esu įsitikinusi: pamačiusi jį būsiu suintriguota kaip bet kuri kita moteris. Nežinia kodėl, išgirdusios šiuos žodžius, Valerija ir Penelo­ pė persimetė žvilgsniais, kuriuose šmėstelėjo pasitenkinimas.

Pastebėjusi Elizabetos nuostabą Valerija paaiškino: - Ačiū Dievui, Elizabeta, kad tu pritari, nes mes visos trys pakliuvome į gana nepatogią padėtį. Ir labai tikimės, kad padėsi iš jos išsipainioti.

Sitai Elizabeta jau žinojo ir tylomis linktelėjo galvą. Bet ji tvirtino, esą jis nekreips į mus nė menkiausio dėmesio, nes esame per jaunos ir visai ne jo skonio Bet veikiausiai nepakvies, jeigu iki prasidedant šokiams nepavyks sužadinti jo susidomėjimo.

Tinkamesnės aki­ mirkos patraukti jo dėmesį neturėsime! Kad tik nepasuktų į šalį!. Tos beprotiškos lažybos staiga pradėjo atrodyti neleistinas žaidimas ir Elizabeta prunkštelėjo. Be to, gandas, jog Janas Torntonas, žmogus mįslė, kurį pernai nesėkmingai persekiojo pati Merė Džeinė Morison, pakvietė tave šokio ir parodė išskirtinį dėmesį, vikontui Mondeilui padarys didžiulį įspūdį, - kad būtų įtikinamiau, pridūrė ji.

Absoliutus geriausias sumuštinis kiekvienoje valstijoje

Paklusdama etiketo taisyklėms Elizabeta vikontui nesuteikė nė menkiausios pirmenybės, todėl buvo nemaloniai nustebinta, kad draugės numano apie jos jausmus. Žinoma, jos negalėjo žinoti, jog jaunasis gražuolis jau pasipiršo ir jo piršlybos tuoj bus priimtos. Judith M c N a u g h t - Greičiau apsispręsk, jis jau čia pat!