Šis žmogus buvo garsaus psichoanalitiko Sigmund Freud sūnėnas, vėliau nusipelnęs austrų ir amerikiečių viešųjų ryšių ir propagandos pradininko titulą. Bet ar jis nežino, kad tai yra rusų kultūros paveldo dalis, nieko bendro neturinti su Lietuvos kultūros paveldu. Vasarą būdavo 30 laipsnių, puldavo įvairūs parazitai, atnešdami ir mirtį. Clinton, Barack Obama ir kitų mintys buvo išsakytos viešų jų pasisakymų įvairiomis progomis metu. Tai mums — visai svetima kultūra. Viena iš svarbiausių progų, kai Amerikoje gyvenantys lietuviai šios šalies prezidentui ir kitiems politikams laiškais primindavo priespaudoje kenčiančią ir laisvės siekiančią savo tėvynę Lietuvą, būdavo Vasario oji.
Nepriklausomybė yra užtikrinta! Tai realiais faktais paremta istorija, kuri nesibaigė metais, kai JAV pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Parodoje taip pat pasakojama, kaip Amerikos lietuviai ir toliau palaikė Lietuvos kovą prieš okupantus. Kol kas tikrai yra išlikęs tik vienas originalus tokios knygos lapas su penkiolika ranka išvingiuotų parašų. Jis saugomas Balzeko muziejuje ir eksponuojamas naujoje parodoje.
Taigi, parodos lankytojams suteikiama išskirtinė proga pamatyti vertingą originalą. Kur kiti šimtai tūkstančių puslapių su parašais?
Didžioji dalis šios parodos eksponatų yra paimta iš Balzeko muziejaus fondų. Istorijos mįslė: kur dingo milijonas parašų už Lietuvą?
Parodoje — senatoriaus D. Durbino atsivėrimas Panašu, kad parodos rengėjai susidūrė ir su netikėta istorijos mįsle: neatmetama, kad metais Amerikoje surinktas milijonas parašų peticijai už metais paskelbtos Lietuvos valstybės pripažinimą galėjo neišlikti JAV archyvuose. Parodoje eksponuojama šios istorinės delegacijos nuotrauka. Apie šį laikotarpį pasakoja išlikusios fotografijos, įvairių draugijų ženklai, dokumentai.
Viena iš šių knygelių leista Lietuvoje, išspausdinta kirilicos rašmenimis. Kitoje naudota lietuviška abėcėlė, tokios knygos būdavo spausdinamos užsienyje, jas į Lietuvą atgabendavo knygnešiai. Tokių maldaknygių lietuviai, atvykdami į Ameriką, atsivežė savo lagaminuose. Ši šeimos relikvija tapusi maldaknygė taip pat buvo išleista spaudos draudimo laikotarpiu.
Už Lietuvos laisvę — ir Zigmund Freud sūnėnas Parodyti pasauliui, kad yra tokia šalis Lietuva, nors šio pavadinimo tuo metu nebuvo pasaulio žemėlapiuose Lietuva buvo Rusijos imperijos dalisAmerikoje gyvenantys lietuviai metų Paryžiaus parodai eksponuojamam Lietuvos stendui surinko du trečdalius reikalingos pinigų sumos.
Aidas_1084
Lankytojai gali pamatyti ir Lietuvių informacijos biuro Lithuanian Information Bureau metais veikusio Washingtone, darbuotojų nuotrauką. Balzeko muziejuje yra saugomi dviejų skirtingų nuotraukų originalai. Lietuvių informacijos biuro užduotis buvo kovoti už Lietuvos reikalus ir atremti rusų bei lenkų propagandą, stengtis skleisti žinią amerikiečiams apie Lietuvą. Tam labai pasitarnavo biuro darbuotojų parengtas ir išleistas Lietuvos žemėlapis, kuriame galima matyti, kaip istorijos eiga keitė Lietuvos valstybės sienas.
Šis žemėlapis eksponuojamas parodoje. Biuro darbuotojai ne tik patys rašė raštus, pranešimus, memorandumus įvairioms valdžios institucijoms.
Bekešius, muziejaus įkūrėjas S. Durbin ir Ilinojaus Atstovų rūmų pirmininkas M. Madigan spaudoje profesionaliai skleidė žinią apie Lietuvą. Šiai agentūrai vadovavo amerikietis, viešųjų ryšių specialistas Carl Byoir.
Jam garsinti Lietuvą padėjo kitas amerikietis — Edward L. Bernays, vaikystėje su tėvais į JAV atvykęs iš Austrijos.
Šis žmogus buvo garsaus psichoanalitiko Sigmund Freud sūnėnas, vėliau nusipelnęs austrų ir amerikiečių viešųjų ryšių ir propagandos pradininko titulą. Jis kartu su C. Byoir surengė lobizmo kampaniją siekdami, kad metų vasario 16 dieną nepriklausoma paskelbtą Lietuvos valstybę pripažintų JAV Kongresas.
Biuras kasdien visai JAV spaudai teikė žinių apie Lietuvą. Visa ši informacija būdavo spausdinama šimtuose Amerikos laikraščių ir žurnalų. Tų straipsnių iškarpų fragmentai sudaro pagrindinį parodos stendąkuris tarsi simbolizuoja iš mažų gabalėlių sulipdytą didžiulį Amerikos lietuvių darbą dėl tėvynės nepriklausomybės. Parodos dizaineris Bob Riggs puikiai suplanavo parodinę erdvę. Būtent tuos amerikiečiams šventus žodžius naudojo lietuviai visuomenininkai ir lobistai, laiškais, memorandumais ir peticijomis kreipdamiesi į JAV aukšto rango pareigūnus, politikus, visuomenės veikėjus dėl Lietuvos nepriklausomybės pripažinimo.
Parodoje surinkta įvairių JAV valdžiusių prezidentų kalbų citatų, kuriose minima Lietuva ir jos laisvė, nepriklausomybė. Įdomus parodos eksponatas — prezidento Harry S. Truman mintys apie politinę situaciją pasaulyje, kurias jis metais užsirašė savo knygelėje. Šiuose užrašuose ne kartą išsakyta minčių apie Sovietų Sąjungos, kaip valstybės, klastingumą, minimos jos užgrobtos šalys.
FULLY REHABBED FOR ONLY 210K!!!! - HOUSE TOUR - WAUKEGAN , IL
Tarp jų — ir Lietuva, kurios laisvės siekę piliečiai buvo nužudyti arba kalinami lageriuose. Truman užrašuose yra aiškus siekis — užgrobtosios šalys, tarp jų ir Lietuva, turi atgauti laisvę.
Clinton, Barack Obama ir kitų mintys buvo išsakytos viešų jų pasisakymų įvairiomis progomis metu. Viena iš svarbiausių progų, kai Amerikoje gyvenantys lietuviai šios šalies prezidentui ir kitiems politikams laiškais primindavo priespaudoje kenčiančią ir laisvės siekiančią savo tėvynę Lietuvą, būdavo Vasario oji. Renginį vedė Robert Balzekas. Muziejaus prezidentas Stanley Balzekas Jr.
Ji tarsi raginimas dabartiniams patriotams nepamiršti šimtmečio senumo pamokų ir įvairių kartų lietuviams, visoms partijoms bei organizacijoms dirbti kartu vardan tos Lietuvos.
- Негромко спросил он, обращаясь к своему сокамернику: - Предтечи учили нас видеть в жизни интервал, имеющий начало и конец.
- DRAUGAS article summary
- Когда в прошлом году после пробуждения всех вас вывезли с Рамы, - начал Орел, сопровождая свою речь цветовыми полосами на лбу, - мы сказали вам, что этот корабль не станет вашим постоянным местом обитания.
- Она ползла на голых коленях по подземной темной цементной трубе.
- Aidas_ Flipbook PDF | slenyje.lt
- Вскрикнула .
- "Все они такие различные, - подумала Николь.
Šią parodą turi pamatyti ir po Lietuvos nepriklausomybės atstatymo į Ameriką gyventi atvykę tautiečiai bei jų čia gimę vaikai. Nes labai svarbu savo akimis pamatyti mūsų muziejaus fonduose saugomą gyvą, autentišką istoriją.
Riggs, muziejaus specialistės K.
Muziejuje dirbančios parodos kuratorės asistentės Rita Janz ir Karilė Vaitkutė paminėjo, kad jau ne vienas parodos lankytojas, apžiūrėjęs naująją ekspoziciją, pasiūlė patys padovanoti muziejui vertingų JAV lietuvių kovą už tėvynės laisvę liudijančių istorinių dokumentų ir nuotraukų, kurių turi išsaugoję savo šeimos archyvuose.
Balzeko lietuvių kultūros muziejuje yra kaupiami, aprašomi ir saugomi archyviniai dokumentai, nuotraukos, šeimų istorijos ir kiti eksponatai, kurie panaudojami rengiant parodas, rašant mokslinius darbus. Norintys padovanoti muziejui, gali atvykti adresu S. Pulaski Rd. Amerikoje gyvenantys lietuvių patriotai darė viską, kad šią būtinybę suprastų ir Amerikos politikai.
Nenaudojant restorano, iš lauko veržiasi graužikai, per lubas bėga vanduo. Prašome Maciūno, kad mūsų Marquette Park lietuviško telkinio prašymas būtų išgirstas, kad būtų paskirtas žmogus, kuris dirbtų vietinės bendruomenės labui. Prašome artimiausiu laiku paskirti žmogų, kuris būtų atsakingas už JAV LB Socialinių reikalų tarnybą, kad nebūtų sunaikintas Marquette Park lietuvių telkinys, kad nebūtų apleisti seni žmonės, kuriems reikalinga bet kokia pagalba.
Jis taip pat pasirūpino, kad su šiuo leidiniu susipažintų kuo daugiau Amerikos politiką formuojančių asmenų. Wilsonui ir jį lydėjusiems diplomatams.
Istoriniai šaltiniai teigia, kad anglų kalba išleista Lietuvos istorija buvo tokia populiari, kad prireikė skubaus antrojo jos leidimo. Šis pasirodė praėjus trims mėnesiams po pirmojo.
Aidas_1084 Flipbook PDF
Wilsono padėkos laiško faksimile. Tituliniuose antrojo leidimo puslapiuose yra išspausdintos keliolikos aukšto rango JAV politikų, kitų šalių diplomatų padėkos, kurias jie atsiuntė A. Net ir mandagi, formali padėka reiškė, kad Lietuvos vardas ir noras buvo išgirsti. Tačiau kai kurie iš šių knygą gavusių politikų išreiškė ne tik savo padėką, bet ir pritarimą, pažadą paremti mūsų šalies kovą. Parodoje eksponuojamas antrasis šios knygos leidimas.
Lankytojai gali patys paskaityti supervalstybės vadovo W. Wilsono padėkos laišką, kuriuo jis parodė dėmesį mažytės Lietuvos atstovui.
Supratau, kad tai neapsakomo gilumo asmenybė, lietuvių meno gigantas, kad turiu perskaityti daug spausdintos medžiagos ir cituoti žmones, kurie išsamiai ir profesionaliai nagrinėjo šio iškilaus menininko kūrybą.
Dėkoju Lituanistinių tyrimų ir studijų centrui, jo mokslinei darbuotojai Indrei Antanaitis Jacobs už suteiktą archyvinę medžiagą ir pasinaudojimą jų bibliotekos fondais, taip pat Dr. Rimai Kašubaitei Binder, už suteiktą jos šeimos archyvinę medžiagą ir prisiminimus apie savo dėdę, skulptorių V.
Vytautas Kašuba gimė m. Jo tėvai buvo ten pasitraukę per Pirmąjį pasaulinį karą. Vėliau tėvai persikėlė į Liubanską, po to į Marijampolę. Čia būsimasis skulptorius ir užaugo. Po mokymosi Rygiškių Jono gimnazijoje m. Baigęs amatų mokyklą m. Žinia gerb. Rubavičiui: Rusija jau stato savo atominę elektrinę Nemane Ragainėjeprie Lietuvos sienos, nesitarusi nei su Lietuva, nei su Baltarusija.
Lietuva tariasi ir su Latvija, Estija ir Lenkija.
Iš kur paimta straipsnio iliustracija, rodos, vaizduojanti atominės bombos sprogimą? Ką ji turi bendro su minėtu straipsniu, jei ne kokią propagandinę reikšmę?
Remdamasi jai prieinamais šaltiniais internete, redakcija nori paneigti Gedimino Indreikos teiginį, esą internetinis dienraštis Delfi. Metais anksčiau tokiu pat pavadinimu — Delfi.
Šiuo metu visos proc. Šalia Delfi. Indreikos minimo filosofo, kultūros kritiko ir vertėjo dr. Filmas buvo apie mūsų tautiečių gyvenimą šalto Sibiro taigose.
Matėme šiurpius vaizdus: vargšai, beginkliai žmonės, be šiltos aprangos, alkani turėjo dirbti sunkiausius darbus. Valgyti gaudavo stiklinę pieno, trupučiuką duonos ir šaukštą sviesto. Ryte juos ir vėl varydavo prie sunkiausio darbo.
Tai — mirties kalėjimas. Taigas pasiekti galėjai tik su laiveliu — kito kelio nebuvo. Šaltos Sibiro rankos nusinešė daug nekaltų žmonių gyvybių. Daug mūsų brolių lietuvių, estų, latvių, ukrainiečių, suomių padėjo galvas. Daug mažamečių vaikų nesulaukė jaunystės. Daug mirė nuo šalčio ir bado, nušalo pirštus, kojas, juk Sibiro šaltis siekdavo iki 50 laipsnių Celsijaus.
Vasarą būdavo 30 laipsnių, puldavo įvairūs parazitai, atnešdami ir mirtį. Kapai, kuriuose ilsisi mūsų broliai, sesės, dabar yra išniekinti, kryžiai sulaužyti, kapai išdraskyti.
Siūlau visiems pamatyti šiuo metu Balzeko muziejuje rodomus filmus, apsilankyti programose. Tokius filmus turėtumėme parodyti ir jaunimui. Juk tai — mūsų istorija. Bet juk neseniai išėjo įstatymas, kad viešai negalima rodyti sovietinių ir nacių simbolių. Negi Vilniaus savivaldybė į įstatymą nekreipia dėmesio?
Vilniaus meras Artūras Zuokas teisinasi, kad jų negalima griauti, nes jos yra saugomos kaip kultūros paveldo dalis.