Čia laukia Ronis Jis nutrepsėjo prie servanto, paėmė nuo viršaus krištolinį buteliuką ir pakėlęs prieš šviesą apžiūrėjo tirštą skystį jame. Jūsų nuolankus tarnas, Mole. Maniau, kad ji gryno kraujo, tokia gabuolė.

Populiarus pagal temą

Nors žinai, kad jis visus praėjusius metus gyveno Fenikso brolijos būstinėje? Haris žiūrėjo į Dumbldorą. Suprato: negalima leisti, kad Padaras gyventų su Belatriks Lestreindž, tačiau mintis pačiam turėti jį, būti at­ sakingam už būtybę, kuri išdavė Sirijų, buvo kokti.

Jeigu ne, prisieis ieškoti kitų būdų, kaip ne­ prileisti jo prie teisėtos šeimininkės. Jau atrodė, Padaras uždus. Jis stvėrėsi už gerklės išsproginęs akis, tūžmingai tebežiopčiodamas. Kelias sekundes karštligiškai gaudęs orą, plojosi kniūbsčias ant kilimo teta Petunija sudejavo ir ėmė jį daužyti rankomis ir kojomis kaip užsiaikštijęs vaikas, ištiktas įniršio priepuolio.

Dabar aišku, jog tu esi teisėtas namo Grimaldžio aikštėje ir Padaro savininkas. Tenkiti bambi benson svorio metimas elfai galės pasekti, kad jis ko neiškrėstų. Padare, aš noriu, kad iškeliautum į Hogvartsą ir tenai dirbtum virtuvėje kartu su kitais namų elfais. Padaras, jau gulintis aukštielninkas ir mataruojantis ore rankelėmis kojelėmis, dėbtelėjo į Harį baisios neapykantos kupinu žvilgsniu ir trakštelėdamas išnyko.

Sirijui mirus jį prižiūri Hagridas, tačiau dabar Kietasprandis priklauso tau, todėl jei nori kitaip pasitvarkyti Manau, Kietasprandžiui ten bus geriau. Beje, jo saugumo sumetimais nutarėme kol kas pervadinti jį Ugniaspamiu, nors abejoju, ar ministerija susiprotės, jog tai tas pats hipogrifas, kurį ji buvo nuteisusi myriop.

Taigi, Hari, ar susidėjai lagaminą? H ari s P oteris -Na Per dešimt minučių jis sumeškeriojo viską, ko reikėjo. Pagaliau riebalų deginimo nuotraukos pa­ lovės ištraukė neregimąjį apsiaustą, užsuko Spalvos keičiamojo rašalo buteliuką ir įgrūdo į lagaminą savo katilą.

Tada, bambi benson svorio metimas rankoj nešdamas lagaminą, kitoj - narvelį su Hedviga, jis ėmė lipti laiptais žemyn. Labai nusivylė hole neradęs laukiančio Dumbldoro, vadinasi, reikės grįžti į svetainę. Svetainėje niekas nesišnekėjo. Dumbldoras tylutėliai niūniavo, ma­ tyt, jausdamasis labai laisvai, tačiau atmosfera buvo sugižusi kaip sena varškė. Nedrįsdamas pažvelgti į Durslius, Haris prabilo: - Profesoriau, aš pasirengęs.

Jis mėnesiu jaunesnis už Dudlį, o Dudliui pilnametystė su­ kanka tik po dvejų metų. Burtininkų bendruomenėje šiuo metu vyksta atviras karas. Dumbldoras patylėjo. Kai vėl prabilo, jo balsas tebebuvo ramus, jis niekaip neparodė pykstąs, bet Haris jautė nuo josklindant kažkokį šaltelį ir pamatė, kaip Dursliai nejučia susiglaudė.

Niekada nesielgėte su Hariu kaip su sūnumi. Iš jūsų jis sulaukdavo tik nemalonės, o dažnai ir žiaurumo. Didžiausias pranašumas yra tai, kad jis išvengė baisios skriaudos, kurią padarėte nelaimingajam berniukui, sėdinčiam tarp judviejų.

Teta Petunija ir dėdė Vemonas nejučia apsidairė lygtikėdamiesi išvysti ką nors kitą, įsispraudusį tarp jų, o ne Dudlį. Ką jūs sau Stojo tokia tyla, tarsi Dumbldoras būtų atėmęs dėdei Vemonui žadą. Kol šiuos namus jis gali vadinti gimtaisiais, tol Harį saugo galinga magija. Nors ir koks jis čia nelaimingas, nepageidaujamas, nors ir kaip ujamas, vis tiek nenoromis davėte jam pastogę. Tačiau burtai nustos galioti tą pačią aki­ mirką, kai jam sukaks septyniolika, kitaip tariant, jam tapus suaugusiu.

Haris Poteris Ir Netikras Princas Compress | PDF

Prašau jūsų tik vieno: leiskite Hariui iki septyniolikto gimtadienio dar kartą sugrįžti į šiuos namus, kad toji magija neišnyktų. Nė vienas Durslių nieko nepasakė.

Dudlis susiraukęs tarsi mąstė, kada gi jis buvo skriaudžiamas, dėdė Vemonas atrodė lyg užspringęs kuo nors, o teta Petunija buvo keistai užraudusi.

Tasai stovėjo prie Hario lagamino ir pelėdos narvelio. Ta­ čiau dėl visa ko norėčiau, kad išsiimtum neregimąjį apsiaustą. Haris išsiėmė iš lagamino apsiaustą, bet sunkokai, mat nenorėjo parodyti direktoriui, kaip viskas netvarkingai sukišta. Kai įgrūdo jį į striukės kišenę, Dumbldoras mostelėjo lazdele, lagaminas, narvelis ir Hedviga išgaravo.

Vėl švystelėjo lazdelė, ir atsivėrė namo durys.

Už jų buvo žvarbi nakties migla. Niekada iki tol jamne­ teko kalbėtis su direktoriumi už mokyklos ribų, juodu visada skirdavo rašomasis stalas. Į galvą tolydžio lindo paskutinio pokalbio vaizdai, nuo jų darėsi dar nesmagiau: tada jis rėkavo ir skeryčiojosi, ir dar sudaužė kelis Dumbldorui brangiausius daiktus. Tačiau Dumbldoras ėjo kaip niekur nieko. Bet, man rodos, šiąnakt nėra pavojaus būti užpultam.

Lankytinos Vaizdai

Ligustrų gatvės gale jis staigiai sustojo. Todėl gerai įsikibk į mano ranką. Į kairę, jeigu galima, - kaip pastebėjai, lazdelę valdanti mano ranka šiuo metu silpnoka.

Haris padarė kaip lieptas. H ari s P oteris - Puiku, - tarė Dumbldoras. Haris pajuto, kaip Dumbldoro ranka slysta iš jo pirštų, ir dar stipriau įsikibo.

Staiga viskas aptemo, iš visų pusių jį ėmė kažkas spausti - jis ne­ valiojo kvėpuoti, krūtinę tartum geležiniai lankai surakino, akių obuoliai lyg įlindo gilyn, ausų būgneliai buvo įspausti į kaukolę, o tada Godžiai žiopčiodamas, jis alsavo šaltu nakties oru. Atmerkė ašaro­ jančias akis. Toks jausmas, lyg būtų buvęs ištrauktas pro ankštą guminį vamzdį. Po kelių akimirkų suvokė, jog Ligustrų gatvės nebėra. Juodu su Dumbldoru buvo atsidūrę lyg ir tuščioje miestelio aikštėje, kurios vidury stovėjo senas žuvusiųjų karuose paminklas ir keli suoleliai.

At­ gijus pojūčiams sugrįžo ir protas.

Haris suprato pirmą kartą gyvenime keliavęs oru. Dumbldoras šyptelėjo, tvirčiau susisupo apsiaustu ir paragino: - Šičia einam. Jis sparčiu žingsniu nudrožė pro uždarytą užeigą ir keletą namų.

Document Information

Bažnyčios bokšto laikrodis rodė be kelių minučių vidurnaktį. Ar neskauda? Haris nejučia pačiupinėjo žaibo formos randą kaktoje. Maniau, dabar, kai Voldemortas tampa toks galingas, randą visą laiką diegs. Pakėlęs akis pamatė, kad Dumbldoras bambi benson svorio metimas atsakymu.

Pasirodo, jis griebėsi prieš tave oklumantijos. Haris vėl pašnairavo į Dumbldorą. Matai, nebeskaičiuoju, kiek kartų per keletą pastarųjų metų teko tai sakyti, deja, man ir vėl trūksta dėstytojo.

Mes atvykome prikalbinti vieno mano seno kolegos, kad grįžtų iš pensijos į Hogvartsą. Juodu įsuko į siaurą stačią gatvelę. Visi langai buvo tamsūs. Čia irgi laikėsi keistoji žvarba, kuri Ligustrų gatvėje tvyrojo jau dvi savaites. Prisiminęs Psichus, Haris dirstelėjo sau per petį ir kiečiau suspaudė kišenėje lazdelę.

Be to, dauguma jų namų magiškai apsaugoti nuo nepa­ geidaujamų keliauninkų oru.

Uploaded by

Pavyzdžiui, Hogvartse Ir vėl į kairę. Už nugarų bokšto laikrodis išmušė dvylikę. Hariui pasirodė keista, kodėl Dumbldoras nemano, kad nemandagu taip vėlai lankytis pas ko­ legą, bet, jeigu jau juodu įsišneko, jis turi svarbesnių klausimų. Daug ryžtingesnis ir tvirtesnis už Karamelę. Rufas - veiksmo žmogus. Kone visus savo karjeros metus kovojo su Tamsos burtininkais, todėl blaiviai vertina Voldemorto keliamą pavojų.

Buvo nepaprasta ragana. Man rodos, čia Įdomi istorija, noriu gražiai ją papasakoti. Jis nusišypsojo Hariui parodydamas, jog jo neatstumia, leidžia ir toliau klausinėti. Pavyzdžiui, tu manęs nepaklausei, kokią uogienę labiausiai mėgstu, taigi negali žinoti, ar nesu pasivertėlis.

Nors, aišku, jeigu būčiau Mirties Valgytojas, pirmiausia išsiaiškinčiau, kokią uogienę labiausiai mėgsta žmogus, kuriuo bambi benson svorio metimas apsišaukti.

Kas jos tokios yra? Iš teksto nelabai supratau.

Jau senokai niekas neregėjoŽemes­ niųjų formų, nuo tų laikų, kai Voldemortas paskutinį kartą parodė savo galią. Tada jis išžudė tiek žmonių, kad iš jų galėjo surinkti visą kariauną.

Jau atėjome, Hari, štai čia Jie priėjo nedidelį dailų namuką atskirame sodelyje. Haris taip už­ sigalvojo apie siaubingas Žemesniąsias formas, kad nieko daugiau nematė ir negirdėjo, todėl, kai Dumbldoras staiga sustojo prie vartelių, atsitrenkė į jį. Haris pasekė jo žvilgsnį, ir jam nutirpo širdis.

Tvarkingo tako gale atplėštos namo durys vos laikėsi ant vyrių. Dumbldoras apsidairė.

Gatvė atrodė tuščia. Atidaręs vartelius be garso nusiskubino taku, Haris - iš paskos. Iškėlęs lazdelę, Dumbldoras atsargiai pravėrė duris. Dumbldoro lazdelės galas įsižiebė apšviesdamas siaurą bambi benson svorio metimas. Kairėje buvo atlapos dar vienos durys. Pasišviesdamas lazdele, Dumbl­ doras įžengė į svetainę. Jie išvydo siaubingą vaizdą. Prie slenksčio gulėjo sutrupintas didžiulis laikrodis, plieninė jo švytuoklė yra antgalis palieka svorio tolėliau tarsi numestas kardas.

Pianinas gulėjo ant šono, klavišai pažirę ant grindų. Vidury kambario blizgėjo nukritusio sietyno šukelės. Pagalvėlės buvo supjaustytos, iš jų veržėsi pūkai ir plunksnos. Viską dengė sudaužyto porceliano ir stiklo sluoksnis. Dumbldoras dar aukščiau iškėlė lazdelę, kad ji apšviestų sie­ nas. Apmušalai buvo aptaškyti kažkuo blizgančiu ir tamsiai raudonu.

Hariui aiktelėjus, Dumbldoras atsisuko. H ari s P oteris - Nekoks reginys, tiesa? Dumbldoras iš lėto žengė tolyn atidžiai žiūrėdamas sau po kojų.