Boilerio keitimas: kada tai būtina ir kiek kainuoja

Kodėl apskritai reikia keisti boilerį

Kiekvienas namų šeimininkas anksčiau ar vėliau susiduria su tuo pačiu klausimu – ar dar galima išspausti iš seno boilerio bent keletą metų, ar jau laikas investuoti į naują? Dažniausiai šis klausimas iškyla ne pačiu patogiausiu momentu, pavyzdžiui, kai šeštadienio rytą norite pasimaudyti, o iš čiaupo bėga vos drungnas vanduo.

Boileriai, kaip ir bet kuri kita technika, turi savo eksploatacijos laiką. Vidutiniškai kokybiškas elektrinis vandens šildytuvas tarnauja 8-12 metų, dujinis – apie 10-15 metų. Tačiau šie skaičiai labai priklauso nuo vandens kietumo, naudojimo intensyvumo ir priežiūros kokybės. Jei vanduo jūsų rajone kietas, o boilerio niekas niekada neprižiūrėjo, net ir kokybiškas įrenginys gali sugesti gerokai anksčiau.

Pirmieji požymiai, kad boileris artėja prie savo gyvenimo pabaigos, būna gana akivaizdūs. Vanduo šyla ilgiau nei įprastai, girdite keistus garsus, pastebite nuotėkį arba tiesiog elektros sąskaitos pradeda šokti į viršų be jokios akivaizdžios priežasties. Kai kurie šeimininkai bando ignoruoti šiuos signalus, tikėdamiesi, kad problema išsispręs savaime, bet realybė būna kitokia – atidėliojimas dažniausiai baigiasi brangesniu remontu arba netikėtu gedimo momentu.

Kada remontas nebeprasmingas

Vienas iš sunkiausių sprendimų – suprasti, kada dar verta taisyti, o kada jau pigiau ir protingiau pirkti naują. Čia nėra vieno taisyklės, bet yra keletas orientyrų, kurie padeda priimti sprendimą.

Jei jūsų boileris jau atšventė dešimtmetį ir pradėjo reikalauti rimto remonto – pavyzdžiui, reikia keisti šildymo elementą, termostatą ir dar kažką – suskaičiuokite, kiek tai kainuos. Jei remonto kaina viršija 50-60% naujo boilerio kainos, dažniausiai prasmingiau investuoti į naują įrenginį. Naujas boileris ne tik veiks patikimiau, bet ir bus energetiškai efektyvesnis, o tai ilgalaikėje perspektyvoje reiškia mažesnes sąskaitas.

Kitas svarbus aspektas – dalių prieinamumas. Senesnių modelių atsarginių dalių kartais tiesiog nebeįmanoma rasti arba jos užsakomos savaites. Tokiu atveju net ir nesudėtingas remontas virsta košmaru. Be to, seni boileriai dažnai būna mažiau saugūs – trūksta šiuolaikinių apsaugos sistemų, kurios apsaugo nuo perkaitimo ar slėgio šuolių.

Dar vienas dalykas, apie kurį retai kas pagalvoja – garantija. Naujas boileris paprastai turi 2-5 metų garantiją, priklausomai nuo gamintojo. Tai reiškia, kad jei per tą laiką kažkas suges, neturėsite papildomų išlaidų. Su seną įrenginį remontuojant tokios ramybės neturėsite.

Kiek iš tikrųjų kainuoja naujas boileris

Kainos klausimas visada jautrus, ypač kai kalbame apie neplanuotas išlaidas. Boilerių kainos Lietuvoje svyruoja labai plačiai – nuo 150 iki 2000 eurų ir daugiau, priklausomai nuo tipo, talpos ir gamintojo.

Paprasčiausias elektrinis 50-80 litrų boileris šeimai iš 2-3 žmonių kainuos apie 200-400 eurų. Tai baziniai modeliai, kurie atlieka savo funkciją, bet neturi jokių išskirtinių savybių. Vidutinės klasės boileriai su geresne izoliacija, greičiau kaitinantys vandenį ir turintys papildomų funkcijų kainuoja 400-700 eurų. Premium klasės įrenginiai su išmaniomis funkcijomis, puikia energetine klase ir ilgesne garantija gali kainuoti 700-1500 eurų.

Dujiniai vandens šildytuvai paprastai brangesni – nuo 500 eurų už paprasčiausius modelius iki 2000 eurų ir daugiau už šiuolaikiškus kondensacinius įrenginius. Tačiau čia svarbu atsižvelgti į eksploatacijos kaštus – dujos dažniausiai pigesnės už elektrą, todėl ilgalaikėje perspektyvoje dujinis boileris gali būti ekonomiškesnis.

Prie pačio įrenginio kainos reikia pridėti montavimo išlaidas. Paprasto elektrinio boilerio įrengimas kainuoja apie 80-150 eurų, jei nereikia keisti vamzdynų ar daryti kitų papildomų darbų. Dujinio boilerio montavimas brangesnis – 200-400 eurų, nes reikia sertifikuoto specialisto ir dažnai papildomų leidimų. Jei keičiate boilerio tipą (pavyzdžiui, iš elektrinio į dujiną), išlaidos gali išaugti iki 500-800 eurų dėl papildomų komunikacijų tiesimo.

Elektra ar dujos – amžinas dilema

Renkantis naują boilerį, vienas pagrindinių klausimų – kokį energijos šaltinį pasirinkti. Abu variantai turi savo privalumų ir trūkumų, ir teisingas pasirinkimas labai priklauso nuo jūsų konkrečios situacijos.

Elektrinis boileris – paprasčiausias ir pigiausias variantas pradžiai. Jį galima įrengti praktiškai bet kur, kur yra elektros lizdas ir vandens tiekimas. Nereikia jokių specialių leidimų, montavimas paprastas ir greitas. Tokie boileriai paprastai patikimi, tylūs ir nereikalauja sudėtingos priežiūros. Tačiau jų eksploatacija brangi – elektra šildyti vandenį kainuoja brangiau nei dujos. Jei šeima didelė ir karšto vandens reikia daug, mėnesinės sąskaitos gali nemaloniai nustebinti.

Dujinis boileris ekonomiškesnis eksploatuoti – dujos pigesnės, o vanduo šyla greičiau. Tai ypač aktualu didelėms šeimoms ar namams, kur karšto vandens suvartojama daug. Šiuolaikiniai kondensaciniai dujiniai boileriai yra labai efektyvūs ir ekologiški. Tačiau pradinės investicijos didesnės, reikia dujų tiekimo (ne visur jis prieinamas), o montavimui būtinas sertifikuotas specialistas. Be to, privaloma kasmetinė techninė priežiūra, kuri kainuoja papildomai 50-100 eurų.

Yra ir alternatyvų – šilumos siurbliai su karšto vandens paruošimo funkcija arba saulės kolektoriai. Tai ekologiški sprendimai, bet pradinės investicijos gerokai didesnės. Šilumos siurblys gali kainuoti 3000-8000 eurų, saulės kolektoriai – 2000-5000 eurų. Tokios investicijos atsiperkančios tik ilgalaikėje perspektyvoje ir dažniausiai apsimoka naujos statybos ar kapitalinio remonto metu.

Kaip pasirinkti tinkamą talpą

Viena dažniausių klaidų – pirkti per didelį arba per mažą boilerį. Per didelis boileris be reikalo švaistys energiją šildydamas vandenį, kurio nenaudosite, o per mažas verčia laukti, kol vanduo vėl įšils, arba maudytis šaltu vandeniu.

Bendras orientyras – vienam žmogui užtenka apie 30-50 litrų karšto vandens per dieną. Tai reiškia, kad vienišam žmogui ar porai pakanka 50-80 litrų boilerio. Šeimai su vienu ar dviem vaikais rekomenduojama 100-120 litrų talpa. Jei šeima didelė (4-5 žmonės) arba namuose yra vonia, į kurią mėgstate įsimerkti, žiūrėkite į 150-200 litrų boilerius.

Tačiau čia yra niuansų. Jei visi šeimos nariai maudosi vienu metu (pavyzdžiui, ryte prieš darbą ir mokyklą), gali prireikti didesnės talpos arba galingesnio šildymo elemento, kuris greitai papildytų karšto vandens atsargas. Priešingu atveju, jei visi maudosi skirtingu laiku, užtenka mažesnės talpos, nes boileris spės papildyti karšto vandens atsargas.

Dar vienas aspektas – vieta. Didesnis boileris užima daugiau vietos, sveria daugiau (pripildytas vandeniu 100 litrų boileris gali sverti apie 120 kg), todėl ne visada įmanoma jį įrengti ten, kur norėtųsi. Kartais prasmingiau pasirinkti du mažesnius boilerius skirtingose vietose nei vieną didelį.

Ką reikia žinoti apie montavimą

Net jei nusprendėte keisti boilerį patys arba su pažįstamo meistro pagalba, yra dalykų, apie kuriuos būtina žinoti. Neteisingas montavimas gali ne tik sutrumpinti boilerio tarnavimo laiką, bet ir sukelti pavojų.

Pirmiausia – vieta. Boilerį reikia montuoti kuo arčiau vartojimo vietų, kad sumažėtų šilumos nuostoliai vamzdynuose. Idealus variantas – vonios kambaryje arba šalia jo. Jei montuojate elektrinį boilerį, įsitikinkite, kad elektros instaliacija išlaikys apkrovą. Galingesniems boileriams (virš 2 kW) gali prireikti atskiro kabelio nuo skydo su atitinkamais automatais.

Sienai, prie kurios kabinamas boileris, taip pat keliami reikalavimai. Ji turi būti pakankamai tvirta – gipso kartono pertvaros neišlaikys 100 litrų boilerio svorio. Jei siena silpna, reikia papildomų tvirtinimo elementų arba rėmo. Tarp boilerio ir sienos rekomenduojama palikti bent 5-10 cm tarpą ventiliacijai, o apačioje ir viršuje – po 30-50 cm laisvos vietos techninei priežiūrai.

Būtinai turi būti įrengtas apsauginis vožtuvas, kuris išleidžia perteklinį slėgį. Nuo jo būtina nutiesti drenažo vamzdelį į kanalizaciją arba bent į kokį nors indą – vanduo iš jo lašės reguliariai, tai normalu. Kai kurie meistrai šį vožtuvą „pamiršta” arba tiesiog užkemša, nes „lašėjimas erzina”. Tai pavojinga – be apsauginio vožtuvo boileris gali sprogti.

Jei keičiate seną boilerį nauju, nepamirškite ištuštinti seno ir atjungti visas komunikacijas. Atrodo akivaizdu, bet yra žmonių, kurie bandė nuimti pilną boilerį ir užtvindė vonios kambarį. Taip pat patikrinkite senų vamzdžių būklę – jei jos surūdijusios ar pažeistos, geriau pakeisti iš karto, kol meistras vietoje.

Kaip prailginti boilerio gyvenimą

Nusipirkus naują boilerį, norisi, kad jis tarnautų kuo ilgiau. Laimei, tai ne taip sudėtinga – pakanka kelių paprastų veiksmų.

Svarbiausia – reguliari priežiūra. Elektrinio boilerio viduje kaupiasi kalkių nuosėdos, ypač jei vanduo kietas. Jos ne tik lėtina šildymą (o tai reiškia didesnes sąskaitas), bet ir gali sugadinti šildymo elementą. Rekomenduojama kas 1-2 metus išvalyti boilerį nuo kalkių. Tai galima padaryti pačiam, jei turite bent minimalių įgūdžių, arba pakviesti meistrą – paslaugos kaina apie 50-80 eurų.

Magnio anodas – tai tokia metalinė lazdelė boilerio viduje, kuri apsaugo rezervuarą nuo korozijos. Ji pamažu tirpsta ir kas 2-3 metus ją reikia pakeisti. Naujas anodas kainuoja 15-30 eurų, keitimas paprastas. Jei to nedarysite, pradės rūdyti pats rezervuaras, o tai jau rimta problema.

Temperatūros nustatymas taip pat svarbus. Daugelis žmonių nustato maksimalią temperatūrą, manydami, kad taip bus daugiau karšto vandens. Iš tikrųjų pakanka 55-60 laipsnių – šioje temperatūroje žūva bakterijos, bet nesikaupia tiek daug kalkių kaip aukštesnėje. Be to, taupote elektrą.

Jei išvykstate atostogų ar ilgesniam laikui, boilerį galima išjungti – kam šildyti vandenį, kurio niekas nenaudoja? Tačiau jei išvykstate ilgiau nei mėnesiui, geriau palikti įjungtą minimalią temperatūrą (apie 30 laipsnių), kad vanduo nesustotų ir nesusidarytų bakterijų.

Kai laikas jau atėjo ir sprendimas priimtas

Taigi, jei jūsų boileris jau atidirbo savo ir rodo aiškius gesto požymius, atidėlioti nebeverta. Taip, naujo boilerio pirkimas ir montavimas – tai išlaidos, kurių niekas nemėgsta, bet žiūrint plačiau, tai investicija į komfortą ir ramybę. Naujas, tinkamo dydžio ir tinkamai įrengtas boileris užtikrins stabilų karšto vandens tiekimą, sumažins sąskaitas už energiją ir bent keletą metų nereikalaus jokios priežiūros, išskyrus minimalią profilaktiką.

Renkantis naują įrenginį, neverta taupyti ant kokybiškų gamintojų – patikimi prekių ženklai kaip Ariston, Thermex, Gorenje, Electrolux ar Bosch tarnauja ilgiau ir rečiau genda. Taip, jie kainuoja šiek tiek daugiau, bet skirtumas nėra toks didelis, kad verta rizikuoti perkant abejotiną produktą.

Montavimui taip pat geriau pasitelkti profesionalus, ypač jei kalbame apie dujinius boilerius ar sudėtingesnius elektrinius įrenginius. Taip, pažįstamas „meistras Petras” galbūt pasiūlys pigiau, bet ar jis suteiks garantiją? Ar žino visus techninius reikalavimus? Ar turi reikiamus sertifikatus? Profesionalus montavimas – tai ne tik saugumas, bet ir garantija, kad viskas veiks taip, kaip turi.

Ir paskutinis patarimas – nepirkite boilerio paskubomis, kai senas jau visiškai sugedo. Tada neturite laiko normaliai pasirinkti, palyginti kainų, paskaityti atsiliepimų. Geriau pradėti domėtis iš anksto, kai pastebite pirmuosius gedimo požymius. Taip turėsite laiko priimti apgalvotą sprendimą ir galbūt sugauti kokią nors akciją ar išpardavimą. Boilerių kainos gali skirtis net 30-40%, priklausomai nuo pardavėjo ir sezono, todėl verta pasidairyti.