Neišsigąskite — tas pojūtis persekioja dažną naujai iškeptą mamytę ir trunka labai trumpai, tik pradėjus kūdikėliui žįsti. Ta mintis buvo mano didžiausia klaida… Deja, deja, vaikučiui paprasčiausiai skaudėjo pilvuką, o aš nemokėjau taisyklingai paduoti krūties, be reikalo nervinausi. Ramunėlės veikia raminamai, turi antiseptinių savybių ir mažina uždegimą. Taigi, jei moteris pasirenka jos kūno proporcijoms tinkančių implantų dydį, jos laikysenai tai turi labai mažą poveikį. Pirmąją parą mano sūnelis praleido miego karalystėje — kiek pažindęs, palaimingai miegodavo. Pasak jo, išimtinais atvejais, pavyzdžiui, stambiakrūtei moteriai staiga netekus daug svorio, krūtys ne tik nebeatrodo estetiškai, bet gali iškilti ir tam tikrų funkcinių sutrikimų dėl apsunkintos šios srities higienos: atsirasti odos iššutimų, prasidėti odos pūlinga infekcija.
Jūratės Čiakienės nuotr.
Ar galite prarasti spenelių riebalus?,
Prieš pat gimdymą man į rankas pateko vienas moteriškas žurnalas su populiariu moksliniu straipsniu apie natūralų maitinimą. Jame buvo rašoma, kad visos moterys gali maitinti krūtimi, jei tik pačios to nori.
Mediciniškai tik 1 iš moterų turi tokių anatominių pakitimų, dėl kurių žindymas tampa neįmanomas. Pagalvojau: jei per metus Lietuvoje pagimdo apie 30 moterų, tai ta nelaimingoji, kuri negali maitinti, visoje Lietuvoje būna tik viena per 7 metus.
Tikrai maža tikimybė, kad ja turiu būti aš. Taigi tvirtai nusiteikiau, kad ir kas būtų, maitinti natūraliai ir nepasiduoti išmušamai nedidelių nesklandumų.
Kaip tinkamai kūdikiui paduoti krūtį? I dalis.
Galimoms kliūtims pasiruošiau dar būdama nėščia — vaistinėje nusipirkau tepalą spenelių gydymui, jei vaikutis juos nugraužtų, silikoninius antspenius draugės buvo sakiusios, kad jie padeda, jei spenelius vis dėlto nugrauš ir įklotų į liemenėlę bėgančiam pienui sulaikyti. Vaistinėje suabejojau, ar neimti dviejų pakuočių iš karto, žinodama, kaip greitai vienkartiniai dalykai susinaudoja. Gerai, kad tąkart apsiribojau vienu pakeliu, nes ir iš jo neteko panaudoti nė vieno įdėklo — netekėjo man to pieno nė lašas… Bet nenoriu užbėgti įvykiams už akių.
Gimus vaikeliui, su didžiuliu pasitikėjimu priglaudžiau prie krūties. Jis čiulpė, čepsėjo, pavargęs užmigdavo. Nenusakomas jausmas — buvau pakylėta. Pirmąją parą mano sūnelis praleido miego karalystėje — kiek pažindęs, palaimingai miegodavo.
Užtat mano palatos kaimynė Rita, kuri buvo pagimdžiusi prieš kelias paras, atrodė visai išsekusi. Jos vaikelis daug verkė, negalėdamas pačiupti spenelio, nes jo krūtyse paprasčiausiai… nebuvo. Nors Ritos krūtys po chalatu atrodė įspūdingai, tarsi du dideli melionai, jos visiškai neturėjo spenelių, tik skylutes pienui nutekėti.
O pieno trečią parą jos krūtyse ėmė gamintis labai daug, nusitraukusi net išpildavo į kriauklę. Pirmą ir antrą parą mano krūtys buvo nedidelės, vaikutį maitinau priešpieniu ir laukiau, kada manosios irgi prisipildys pieno, kaip Ritos. Truputį pavydėjau jai, kad tokia pieninga ir jos vaikeliui badas negresiatačiau buvo ir gaila, kad negali vaikučio tiesiog priglausti prie krūties, o turi nusitraukinėti ir sugaišti labai daug laiko.
Peržiūrų skaičius: "Sveika įstojusi į klubą! Norint, kad neaplankytų "juodas" skausmas, po gimdymo ypač svarbu rūpintis krūtine. Ir ne tik todėl, kad ji būtų graži… Nesvarbu, ar maitinsite kūdikėlį, ar ne, pagimdžius krūtys vis tiek pakeis savo formą. Taigi sprendimas atsisakyti žindyti čia tikrai nepadės. Ruoškite krūtis darbui dar iki gimdymo Kad krūtys nenukartų, dar nėštumo metu teks jomis pasirūpinti: Kasdien atlikite specialius pratimus.
Ypač sunku Ritai būdavo naktį, kai dar vaikeliui tebemiegant ji keldavosi iš anksto nusitraukti ir paruošti maisto atsargų. Toks pientraukis, kuriuo moterys naudojosi gimdymo namuose, kainuoja nuo tūkstančio iki kelių tūkstančių litų — ne kiekvienai šeimai biudžetui tai pagal kišenę. Ritos išleidimo namo dieną į palatą atėjo ginekologė paskutinei konsultacijai.
Kodėl neduodate krūties?
Na va, galvojau išlydėdama Ritą, tai vienas iš tų retų išimtinių atvejų, kai moteris negali sklandžiai maitinti. Laimė, kad taip nutiko ne man. Trečią dieną ir aš pajutau, kad pradeda gamintis pienas.
Per pirmąsias dvi paras dažnai ir su malonumu duodavusi krūtį sūneliui pajutau, kad speneliai pasidarė jautrūs, netrukus pasirodė ir žaizdos. Krūtys ėmė pampti, kietėti, o žaizdoti speneliai tarsi kamščiai uždarė pieną — kiek glaudžiau vaikutį, jis tik bejėgiškai čiulpdavo, bet nieko nenurijęs užmigdavo.
Po keliolikos minučių alkanas imdavo verkti, ir vėl iš pradžių — dedu prie krūties, pačiulpia, užmiega.
Kaip numesti svorio? Badavimas 2 diena. Prasidėjo drama. Kas su manim darėsi. Palūžau?
Po pietų krūtys jau buvo akmeninės, nugara ėmė sruventi prakaito lašai, rodantys, kad kyla temperatūra. Vaikas jau nebemiegojo, o beveik be perstojo verkė. Nežinodama ko griebtis, nuėjau ir aš prašyti elektrinio pientraukio. Maloni sesutė įjungė, parodė kaip naudoti ir išbėgo — jos užverstos darbu ir visur lekia bėgomis.
Vėl nuėjau ieškoti pagalbos, gal nemoku naudotis, gal ką darau ne taip? Lengva pasakyti pamasažuokite, kai krūtis kaip akmuo, o tuo labiau atsipalaiduoti, kai lovytėje be perstojo klykia vaikas, kurio nėra kam paimti ant rankų. Apimta nevilties vėl einu ieškoti pagalbos — mišinio kūdikiui, kad jis nusiramintų ir neverktų. Vėl grįžtu į palatą, kurioje klykia manasis. Po kankinančios valandos einu ieškoti akušerės, kad rankomis padėtų nusitraukti pieną iš suakmenėjusių krūtų.
Nedrąsiai įeinu, mano problema atrodo menka palyginus su gimdymo kančiomis. Akušerė pažada radusi laiko užsukti. Ir tikrai — po valandos ir ji atbėga lygiai minutei — pamaigo krūtį, parodo, kur spausti. Maigant skauda, ir krūtys tarsi suspazmuoja — neišbėga nė lašas.
O akušerę jau vėl kviečia į gimdyklą, tad man lieka viską daryti pačiai. Skauda, bet pienas nebėga. Į vakarą mane pradeda apimti isterija — atrodo, esu ligoninėje, kur pilna kvalifikuotų gydytojų ir akušerių, o iš tiesų esu viena su savo problema… Prisimenu garsios žindymo specialistės telefoną, beveik verkdama skambinu ir maldauju atvažiuoti į ligoninę nutraukti man pieno.
Skambinant fone visą laiką klykia alkanas mano sūnelis. Supratusi, kad aš panikuoju, ji ramiai man liepia daryti tai, ką sakys: pirmiausia uždėti ant krūties karštu vandeniu sudrėkintą rankšluostį.
Jei tai nepadės, siųsti vyrą į vaistinę vaistų, kurie paprastai vartojami per gimdymą, ir jų įsilašinti po lašiuką į nosį — tai veikia atpalaiduojančiai. Vyrą iškart išsiunčiu į vaistinę, o pati bandau atsukti palatoje esantį čiaupą, bet ten bėga vos vasarodrungnis vanduo, po kuriuo net vaiko užpakaliuką baisu kišti.
Gesiname degančius spenelius
Galų gale prisimenu, kad vyras yra atnešęs termosą arbatos. Pilu rudą karštą skystį ant baltutėlio rankšluosčio ir dedu ant krūties. Taip, kaip ir mokė žindymo specialistė — tokį karštą, kiek galiu kentėti. Jaučiu, kaip po minutės šilta drėgmė atpalaiduoja krūtis, jos suminkštėja, speneliai išmirksta tarsi džiovintos slyvos.
Tačiau jei pieštukas liko vietoje, tuomet tikėtina, kad krūtinė prarado savo formą. Pasak Santaros klinikų Plastinės rekonstrukcinės chirurgijos centro vadovo dr.
Pridedu prie krūties vaikutį, jis ima čiulpti ir godžiai ryti, ryti, ryti. Man karštas vanduo stebuklingai padėjo! Vakare sukalbu maldą už žindymo specialistės sveikatą.
Dabar prieš kiekvieną maitinimą užsiverdu palatoje arbatinuką, vandeniu nulieju rankšluostį ir dedu kompresą. Vietoj Ritos mano palatoje jau guli kita moteris — Akvilė.
Net sesutės stebisi, kaip šitaip mažylis sugebėjo nugraužti. Naktį matau, kaip prie seselių kambario išsirikiuoja kaip numesti riebalus aplink mano spenelius eilė skolintis pientraukio — man keista, kad natūralus maitinimas iš tiesų nė vienai moteriai nėra kaip numesti riebalus aplink mano spenelius, kiekviena turi vienokių ar kitokių problemų.
Guodžiu save, kad tai pradžia, paskui viskas susitvarkys ir bus gerai.
- Ar galite prarasti spenelių riebalus?
- Jei norite komentuoti, turite prisijungti
- Lieknėti per šešias savaites
Prieš išleidžiant mus namo, į palatą įbėga nauja sesutė. Ji kažkaip geranoriškai sugalvoja parodyti man porą patogių maitinimo pozų: vaikutį pasidėjus iš šono ant pagalvės ir pasiguldžius ant krūtinės, kai pati guliu.
Tikrai patogu, ir esu jai labai dėkinga už šias pamokas. O svarbiausia, ką ji padaro, tai numauna mano sūneliui pirštinytes ir mažas rankeles uždeda man ant krūties.
Paimu už mažų, dar kaip senuko raukšlėtų pirštelių ir susigraudinu, kai jis žįsdamas tvirtai suspaudžia mano ranką. Pagaliau mus išleidžia namo, kur ramybė net spengia ausyse. Atsipalaiduoti ir žindyti čia yra visos sąlygos, tačiau kiekvienas maitinimas labai skausmingas — speneliai negyja, jie giliai nugraužti.
Tepu iš anksto nusipirktu tepalu veiksmingas, truputį sumažina skausmąsiunčiu vyrą į vaistinę kompresiukų speneliams nors kainuoja kelias dešimtis litų, nelabai veiksmingi, nes prilimpa prie žaizdų ir tenka plėšti su visais iš naujo užsidėjusiais šašais.
Prisimenu, kad turiu namuose šviesos terapijos prietaisą, su kuriuo lengviau gyja žaizdos. Šviečiu kelis kartus per dieną, kaip ir rašoma instrukcijoje. Stebuklo nėra, nors nežinau, jei nebūčiau naudojusi, gal būtų giję dar ilgiau? Galų gale speneliai, kaip ir visos žaizdos, sugyja praeidami visas stadijas — supūliuoja, kol galų gale po dviejų savaičių nukrinta šašai ir sugyja oda.
Dvi savaitės, o aš taip tikėjausi, kad išgydyti spenelius su stebuklingais tepalais galima per naktį! Sūnelį dedu prie krūties kas pusantros valandos, ilgiausiai ištveria nevalgęs dvi valandas. Tikiu tuo, kad kuo dažniau dėsi prie krūties, tuo daugiau pieno gamins organizmas. Tik kažkodėl intuicija sako, kad taip nėra.
Kartais jaučiu, kad krūtys tuščios, vaikas nieko nenuryja.