Kolonoskopija Kolonoskopija yra auksinė standartinė kolorektalinio vėžio diagnostikos priemonė. Plonosios žarnos vėžiui diagnozuoti prireikia ne tik fizinės apžiūros, bet ir specialių tyrimų.
Taip pat yra galimybė atlikti kolonoskopinius tyrimus taikant intraveninę nejautrą, siekiant išvengti nemalonių simptomų.
Daugiau informacijos apie klinikoje atliekamus kolonoskopinius tyrimus bei paslaugų kainas, rasite čia. Kolonoskopiją profilaktiškai rekomenduojama atlikti: 1. Vyresniems nei 45 - 50 metų žmonėms dėl storosios žarnos vėžio rizikos. Dažniausiai storosios žarnos vėžys aptinkamas kairėje gaubtinės storosios žarnos dalyje ir tiesiojoje žarnoje.
Kartu su jais gali būti ir bendrieji simptomai: apetito stoka, karščiavimas, svorio kritimas. Kraujo tyrime nustatoma mažakraujystė. Šia liga dažniau suserga pacientai, kurių pirmos eilės giminaičiams yra diagnozuotas storosios žarnos vėžys ypač, jei diagnozė nustatyta ankstyvame amžiuje iki 55 metų.
Taip pat rizikos grupėje yra tie pacientai, kurie turi didesnių nei 1 cm polipų ar jau yra kartą sirgę vėžiu.
Kolonoskopija - "auksinis" žarnyno tyrimo standartas.
Įtakos turi ir lėtinės uždegiminės žarnyno ligos. Dokumentų rengimas paprastai trunka kelias dienas, todėl tardamiesi dėl konsultacijos turėkite tai omenyje. Niekada nesiųskite medicininių dokumentų originalų paštu, pasidarykite ir siųskite jų kopijas. Originalus atsineškite į konsultaciją. Gaubtinės žarnos vėžio gydymas Gaubtinės žarnos vėžiui gydyti taikomi šie metodai: chirurginis gydymas, chemoterapija ir biologinė taikinių terapija.
Gydymas labai priklauso nuo vėžio stadijos ir jo lokalizacijos gaubtinėje žarnoje.
- Kolonoskopija - "auksinis" žarnyno tyrimo standartas.
- Šalutinis riebalų degintojų poveikis
- Svarbi žinia sergantiems: nustatytas netikėtas ryšys tarp antibiotikų ir žarnyno vėžio 47 Kiekvienais metais nustatoma apie naujų storosios žarnos vėžio atvejų ir apie žmonių nuo jo miršta.
Chirurginis gydymas — tai vienas iš pagrindinių gaubtinės žarnos vėžio gydymo būdų. Operuojant paprastai pašalinamas navikas, pažeista žarnos dalis ir gretimi limfmazgiai.
Jeigu vėžys peraugęs į gretimus audinius ar organus, chirurgas gali pašalinti ir dalį šių audinių ar organų. Kartais operacija siekiama tik palengvinti ligos simptomus, bet ne pagydyti pačią ligą, pavyzdžiui, navikui užkimšus storąją žarną. Kai kada chirurginės operacijos prireikia pašalinti į atokius organus, tokius kaip kepenys ar plaučiai, išplitusį gaubtinės žarnos vėžį.
Chemoterapija gali būti skiriama prieš chirurginę operaciją arba po jos siekiant sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Chemoterapija taip pat gali būti naudojama kaip pagrindinė priemonė gydyti išplitusį vėžį arba tais atvejais, kai naviko negalima pašalinti chirurginiu būdu. Šiuo atveju gydymo tikslas — kuo ilgesnė vėžio kontrolė. Chemoterapija gali būti skiriama siekiant sumažinti naviką ir palengvinti simptomus, jeigu baigus gydymą vėžys vėl atsinaujino arba jeigu jis paskleidė metastazių.
Taikinių biologinė terapija — tai priešvėžiniai vaistai, kurie paveikia vėžio ląstelėse vykstančius procesus.
Šie vaistai slopina vėžio ląstelių augimą. Taikinių terapija kartais skiriama gydyti į kitus organus išplitusį gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžį. Vaistai gali būti naudojami vieni arba derinami su chemoterapija. Beveik visi vaistai leidžiami ar lašinami į veną, nors kai kurie gali būti ir geriami tabletės. Tiesiosios žarnos vėžio gydymas Tiesiosios žarnos vėžio gydymas labai priklauso nuo vėžio stadijos ir jo lokalizacijos tiesiojoje žarnoje, taip pat nuo paciento amžiaus ir sveikatos būklės.
Ne kiekvienas skausmas – vėžys
Tiesiosios žarnos vėžiui gydyti taikomi šie metodai: Chirurginis gydymas, chemoterapija, spindulinė terapija ir kartais taikinių biologinė terapija. Dažnai skiriamas ir sudėtinis kombinuotas gydymas, t. Labai svarbu, kad pacientas tiesiosios žarnos vėžio gydymą pirmiausia aptartų su gydančiuoju gydytoju. Tai padėtų geriau suprasti, kodėl siūlomas būtent toks gydymo planas ir kokio poveikio galima tikėtis iš gydymo. Chirurginis gydymas — tai vienas iš pagrindinių tiesiosios žarnos vėžio gydymo būdų.
Operuojant paprastai pašalinamas navikas, dalis arba ir visa tiesioji žarna bei gretimi limfmazgiai. Kartais, kaip ir sergant gaubtinės žarnos vėžiu, operacija tik palengvina simptomus, bet ligos nepagydo, pavyzdžiui, kai navikas užkemša tiesiąją žarną ir trukdo pasišalinti turiniui.
Kai kada operacijos gali prireikti pašalinti į atokius organus, tokius kaip kepenys ar plaučiai, išplitusį vėžį. Spindulinė terapija arba sudėtinis gydymas spindulinė terapija kartu su chemoterapija gali būti skiriama prieš tiesiosios žarnos operaciją arba po jos.
Aerobic for weight loss - The fastest total body fat burning workout - Amg Fitness
Šiais gydymo būdais siekiama mažinti riziką, kad vėžys vėl neatsinaujintų tiesiojoje žarnoje arba gretimuose organuose. Spindulinė terapija taip pat kartais taikoma siekiant sušvelninti simptomus, tokius kaip skausmas ar kraujavimas.
Storosios žarnos vėžys
Šis gydymas vadinamas paliatyviąja spinduline terapija. Chemoterapija kartais skiriama po operacijos. Jos tikslas — chemoterapiniais vaistais sumažinti vėžio atsinaujinimo riziką. Chemoterapija gali būti pagrindinis metodas gydyti į kepenis ar plaučius pasklidusį antrinį vėžį. Gydymo tikslas — sumažinti naviką ir kuo ilgesnį laiką kontroliuoti ligą.
Svorio kritimas ir nosies polipai
Kai kada ligoniams, kuriems diagnozuotas antrinis vėžys, chemoterapiniai vaistai skiriami prieš operaciją siekiant sumažinti naviką, kad jį būtų lengviau pašalinti. Taikinių biologinė terapija — tai priešvėžiniai vaistai, kuriais gydomas į kitus organus išplitęs gaubtinės ar tiesiosios žarnos vėžys plačiau žr.
Gydymo šalutinis poveikis ir jo mažinimas Vėžys ir jo gydymas dažnai sukelia nepageidaujamų šalutinių reiškinių organizme. Dar iki gydymo pradžios išklausinėkite gydytoją apie kiekvieną Jums paskirtą gydymo būdą ir galimą jo šalutinį poveikį. Išsiaiškinkite, kokių nepageidaujamų reakcijų dažniausiai galima tikėtis, kada jos gali pasireikšti, kaip būtų galima išvengti šalutinio poveikio arba jį sušvelninti.
Taip pat būtinai paklauskite, kokio lygio priežiūros Jums gali prireikti gydantis ir sveikstant po gydymo, nes ligoniams, sergantiems žarnyno vėžiu, dažnai reikalinga giminaičių ir draugų pagalba. Baimė dėl gydymo šalutinio poveikio. Tai normalus jausmas išgirdus diagnozę — vėžys, tačiau žmogui turėtų palengvėti žinant, kad jam priskirta gydytojų komanda visada pasirūpins, kaip išvengti šalutinio poveikio arba jį kontroliuoti.
Tokia pagalba vadinama palaikomąja arba paliatyviąja priežiūra ir yra svarbi gydymo plano dalis nepriklausomai nuo ligos stadijos. Nepageidaujamas gydymo poveikis priklauso nuo daugelio veiksnių, tokių kaip vėžio stadija, gydymo trukmė, gydymo apimtis ir būdai bei ligonio bendroji sveikatos būklė. Chirurginio gydymo šalutinis poveikis.
- Storosios žarnos vėžys: ką reikia žinoti | Euromedika
- Daugiausia svorio metant kaklą
- Himalaya fat burner apžvalgos
- LIGOS - Sveikas Žmogus
- Valgiai riebalų netekimui
- Virškinamojo trakto navikai Kaip veikia virškinimo sistema?
- Ką galime kiekvienas mūsų padaryti, kad nesusirgtume storosios žarnos vėžiu - DELFI Sveikata
- Be to, gydytojui būtina žinoti visas paciento ir jo giminės ligų istorijas.
Polipai gimdoje Polipai gimdoje dažnai diagnozuojami gerybiniai gleivinės augimai, kuriuos paprastai sukelia svorio kritimas ir nosies polipai hormoniniai sutrikimai. Jie taip pat pasireiškia priešingai įvairiems uždegiminiams procesams dubens organuose, tokiuose kaip cervicitas ar gimdos kaklelio erozija.
Šoninės kaklo cistos Q Be to, polipai dažnai egzistuoja kartu su endometrioze. Svarbiausias tokių augimo požymis yra po menstruacinis kraujavimas. Polipų požymiai apima gausias gimdos menstruacijas, arba atvirkščiai, menkas nereguliarus laikotarpis, taip pat makšties kraujavimas menopauzės metu.
Skrandžio ir žarnyno vėžys: laiku pastebėtas, gali būti sustabdomas
Tačiau ši patologija kartais pastebima normalaus menstruacinio ciklo metu. Daugelis pacientų skundžiasi dėl skausmo didėjimo lytinių santykių metu. Taip pat atsitinka, kad jokie simptomai nenurodo gimdos polipų. Visapusiškai diagnozuojant gimdos polipozę, naudojamas ultragarsas, metrografija ir informatyviausias metodas yra histeroskopija.
Tokių modernių procedūrų dėka ginekologas gali lengvai įvertinti bendrą polipo būklę, nustatyti tikslią vietą ir dydį. Jei uždegimo fone atsiranda augimas, užtenka išgydyti infekcijos fokusą, kad polipai išnyktų be įsikišimo. Naudodami histeroskopą, galite atlikti rimtus veiksmus, kad pašalintumėte didelius augalus, o komplikacijos bus minimalios. Gydymas polipais gimdoje dažniausiai atliekamas chirurginiu būdu, o tai apima kuretaciją.
Kartais gydytojai gydo ne chirurginį gydymą, skirdami šiuolaikinius progesterono vaistus. Hormonai prisideda prie spartaus augimo džiūvimo. Tačiau reikėtų paminėti, kad konservatyviu metodu polipų susidarymo rizika yra labai didelė.
Polipai nosyje Tokie gerybiniai navikai, tokie kaip nosies polipai, dažniausiai yra jaunesniems nei 10 metų vaikams. Nosies polipozė yra tokia pati svorio kritimas ir nosies polipai adenoidai. Tačiau tokia patologija taip pat gali pasireikšti suaugusiems dėl stiprių ryklės tonzilių gleivinės augimo.
Šis audinys skirtas apsaugoti žmogaus kūną nuo įvairių bakterijų ir virusų patekimo.
- Ekspertai pastebi, kad dėl karantino žmonės vangiau tikrinasi dėl kitų ligų ir ragina neapleisti vėžio profilaktikos, nes kitu atveju sunki liga gali užklupti iš pasalų.
- Deginti visus kūno riebalus
- Skaitykite forume: Dalintis: Labiausiai bijoma vėžio — tai įrodo daugelis apklausų.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių polipai susidaro nosyje, yra tokie: Pakartotinai perduodamos viršutinių kvėpavimo takų infekcinės ligos; Ilgalaikis šviežio oro trūkumas arba sistemingas kenksmingų medžiagų įkvėpimas; Nepakankama mityba ir avitaminozė; Dažni nosies polipų simptomai taip pat yra bėrimas ant nosies odos, vidinių uždegimų uždegimas, kvėpavimo sunkumai, miego sutrikimai, gleivinės pėdsakai ryklės sienoje, skonio trūkumas, blogas kvapo pojūtis, knarkimas ir lėtinis sinusitas.
Dauguma adenoidinių ligonių kenčia nuo baisių galvos skausmų ir nuolatinio nosies nosies, turinčios stiprų nosies užgulimą.