Todėl pagalvokite, kaip išnaudoti papildomą energiją. Nikotiną pakeičiančioji terapija kaip nikotino kramtomoji guma ar nikotino pleistrai nuo metų yra Pasaulio sveikatos organizacijos svarbiausių vaistų sąraše. Formaldehidas — ši medžiaga naudojama palaikams balzamuoti ir konservuoti, taikoma kaip dezinfecijos priemonė bei kitų chemikalų gamyboje.

Tiesa, pastaruoju metu įprastų cigarečių rinką keičia alternatyvūs produktai.

Tik apie juos kol kas medikai kalbėti vengia. Nes, na, lyg ir nepatogu. Savo ruožtu prof. Pranas Šerpytis įsitikinęs, kad net jei medikai ban­dys apsimesti, jog to nėra, visuomenė šiuos produktus vis tiek atras.

Pa­cientas turi jausti, kad jūs, kaip gydytojas, žinote apie alternatyvius produktus. Pasak gydytojo, mokslinių tyrimų šioje srityje daugėja.

Dūmų poveikis svorio metimui

Ti­riama ne tik žala sveikatai, bet ir kaip paveikiamos širdies ar plaučių ligos, kokią įtaką alternatyvių produktų vartojimas turi svorio kritimui ar kosuliui.

Kai tarp medikų kalba pasisuka apie rūkymą, įprastoms cigaretėms atsirandančius alter-natyvius produktus, daugelis jų vengia šios temos. Faktas Be­dū­mės at­ei­ties vi­zi­jai įgy­ven­din­ti pa­pil­do­mą im­pul­są su­tei­kė šie­met lie­pą pa­skelb­tas JAV Mais­to ir vais­tų ad­mi­nist­ra­ci­jos FDA spren­di­mas pri­pa­žin­ti PMI ga­mi­na­mą ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą IQOS mo­di­fi­kuo­tos tabako poveikis svorio metimui ta­ba­ko pro­duk­tu angl.

Pir­mą m. FDA įver­ti­no ty­ri­mų duo­me­nis, ku­rie ro­do, kad ly­gi­nant su tra­di­ci­nė­mis ci­ga­re­tė­mis ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma iš­ski­ria ma­žiau kenks­min­gų che­mi­nių me­džia­gų.

Vie­nas di­džiau­sių ri­zi­kos veiks­nių Vil­niaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­rius, gy­dy­to­jas kar­dio­lo­gas Pra­nas Šer­py­tis sa­ko be­si­do­min­tis įvai­riau­siais moks­li­niais ty­ri­mais, su­si­ju­siais su rū­ky­mu ir jo ža­los ma­ži­ni­mu.

Mat bū­tent šis ža­lin­gas įpro­tis di­džia­jai da­liai jo pa­cien­tų pa­ki­ša ko­ją gy­ven­ti ko­ky­biš­kai ir vi­sa­ver­čiai. Ne pa­slap­tis, jog rū­ky­mas yra vie­nas di­džiau­sių ri­zi­kos veiks­nių, kal­bant apie kar­dio­vas­ku­li­nes li­gas. Ta­čiau tai — ne vie­nin­te­lė li­ga.

Tabako rūkymas

Rū­kant di­dė­ja ri­zi­ka sirg­ti skran­džio, ka­sos vė­žiu. Skai­čiuo­ja­ma, kad jei žmo­nės ne­rū­ky­tų, kas tre­čios mir­ties nuo vė­žio bū­tų ga­li­ma iš­veng­ti. Kai tarp me­di­kų kal­ba pa­si­su­ka apie rū­ky­mą, įpras­toms ci­ga­re­tėms at­si­ran­dan­čius al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, dau­ge­lis ven­gia šios te­mos.

Šer­py­tis sa­ko, jog si­tu­a­ci­ja yra jam ge­rai pa­žįs­ta­ma. Nors tarp pa­čių gy­dy­to­jų yra rū­kan­čių. Aš gi ma­nau, kad vi­suo­me­nė, įskai­tant ir ma­no pa­cien­tai, tu­ri ži­no­ti tiek apie al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus, tiek apie at­lie­ka­mus moks­li­nius ty­ri­mus.

Ir ge­riau­sia, kad šią in­for­ma­ci­ją jie su­ži­no­tų iš gy­dy­to­jo, ku­ris tu­ri kom­pe­ten­ci­jos to­kius ty­ri­mus ver­tin­ti. Ki­ta ver­tus, vi­sa­da pa­lai­kau įvai­riau­sias al­ter­na­ty­vas, ku­rios ke­lia ma­žes­nę ža­lą žmo­nėms, tu­rin­tiems pri­klau­so­my­bę ir ne­ga­lin­tiems jos at­si­kra­ty­ti.

Su­pran­tu, jog daž­nai ak­cen­tuo­ja­ma, jog kol kas trūks­ta ty­ri­mų. Bet jų yra, ir kas­met at­si­ran­da vis nau­jų, ti­rian­čių at­ski­ras sri­tis, pa­vyz­džiui, kaip tai vei­kia šir­dies li­gų ri­zi­kos veiks­nius. Kai kada numetėte svorio maitindama krūtimi stu­den­tas, gy­dy­to­jų ben­druo­me­nė­je bu­vo la­bai ne­ma­lo­nu kal­bė­ti apie vie­ną nau­jo­vę — be­ta ad­re­nob­lo­ka­to­rius.

Teig­ta, jog trūks­ta il­ga­lai­kių ty­ri­mų. Šian­dien tai - vie­na pa­grin­di­nių vais­tų gru­pė, ku­ria gy­do­me šir­dies ne­pa­kan­ka­mu­mą.

To­dėl daž­nai sa­kau, kad kal­bė­da­mi apie nau­jo­ves ar al­ter­na­ty­vas ne­už­si­mer­ki­me prieš trum­pa­lai­kius ty­ri­mus. Tarp jų, yra ir rū­ky­mas. Įdo­mu, ko­kia si­tu­a­ci­ja Lie­tu­vo­je?

Sta­tis­ti­kos duo­me­ni­mis, ša­ly­je rū­ko iki dvi­de­šim­ties pro­cen­tų mo­te­rų. Pa­ly­gin­ti su ki­to­mis ša­li­mis, tai nė­ra di­džiau­sias skai­čius, ta­čiau rū­kan­čių vy­rų yra ke­tu­rias­de­šimt pro­cen­tų.

Pra­nas Šer­py­tis. Tai, kad rū­ky­mas yra dau­ge­lio li­gų prie­žas­tis, jo­kia nau­jie­na. Apie tai kal­ba­ma daug, bet at­ro­do, kad žmo­nių tai ne­vei­kia. Tie­sa, me­di­kai su tuo ne­lin­kę su­tik­ti.

Komentuoti:

Sa­ko, prie­šin­gai, dau­ge­lis rū­kan­čių­jų su­pras­da­mi pa­sek­mes no­ri at­si­kra­ty­ti šio ža­lin­go įpro­čio ar­ba ieš­ko al­ter­na­ty­vų. Al­ter­na­ty­vius pro­duk­tus įpras­toms ci­ga­re­tėms jie at­ran­da pa­tys. Jei gy­dy­to­jas apie juos nie­ko ne­ži­no, kaip ga­li dirb­ti su pa­cien­tu, ku­ris tu­ri tiks­lą mes­ti rū­ky­ti?

Juk pa­gra­si­ni­mais, kad bus blo­gai, ne­la­bai ką ir iš­gąs­din­si. An­tra, ir pats sa­vo prak­ti­ko­je su­si­du­riu su to­kiais da­ly­kais kaip žmo­nių bai­mė, kad me­tę rū­ky­ti jie pri­augs svo­rio, ku­rio at­si­kra­ty­ti bus ne­leng­va. Moks­li­nė­je li­te­ra­tū­ro­je yra straips­nių, ku­rie ro­do, jog me­ti­mas rū­ky­ti ir svo­rio pri­au­gi­mas su­si­ję. Ta­čiau yra jau ir ty­ri­mų, kaip bū­tų ga­li­ma to iš­veng­ti.

Lsveikata TV

Ma­no nuo­mo­ne, kiek­vie­na pri­klau­so­my­bė yra tam tik­ra dep­re­si­jos for­ma. To­dėl jei at­si­sa­kai vie­nos, daž­niau­siai ją pa­kei­ti ki­ta. Per va­sa­rą ne­tru­ko ren­gi­nių, nuo­to­li­nių kon­fe­ren­ci­jų, ku­rių me­tų bu­vo ski­ria­ma ne­ma­žai dė­me­sio rū­ky­mo ža­los ma­ži­ni­mo te­mai.

Taip pat bu­vo pri­sta­ty­ta ir tarp­tau­ti­nių ty­ri­mų, ku­rių me­tu tir­ta, kaip al­ter­na­ty­vūs ni­ko­ti­no pro­duk­tai vei­kia šir­dies ar plau­čių li­gas, ko­su­lį. Kai ku­rie jų itin ak­tu­a­lūs ir Lie­tu­vai, nes ap­ima šir­dies ir krau­ja­gys­lių bei plau­čių li­gas, ku­rios, pa­sak me­di­kų, la­bai tabako poveikis svorio metimui ša­ly­je. Ir daž­niau­siai tik po to, kai iš­tin­ka in­fark­tas.

Ma­no nuo­mo­ne, gy­dy­to­jai tu­ri pa­cien­tus, ku­rie ne­pa­jė­gia mes­ti, in­for­muo­ti apie vi­sas įma­no­mas rū­ky­mo al­ter­na­ty­vas.

Juo­lab kad vi­sai ne­se­niai pri­im­tas ir FDA spren­di­mas dėl ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mų. Pranas Šer­py­tis. Lo­y­se Fel­ber Med­lin Trum­pai Ar ga­li įpras­tų ci­ga­re­čių pa­kei­ti­mas su­ma­žin­ti ko­su­lį? Ta­čiau nau­jau­sios stu­di­jos ro­do, kad įpras­tas ci­ga­re­tes iš­kei­tus į e. Ar to­kių re­zul­ta­tų ga­li­ma pa­siek­ti įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mo­mis? Kli­ni­ki­niai ty­ri­mai ro­do, jog taip.

Pa­sak moks­li­nin­kų, 40 proc. Rū­ka­lius daž­nai ka­muo­ja ko­su­lys, ta­čiau ty­ri­mai ro­do, jog me­tus rū­ky­ti jis dings­ta.

Vaistai Kas gali nutikti mėginant mesti rūkyti? Rūkaliai gali nerimauti dėl svorio padidėjimo metus rūkyti. Vis dėlto rūkymo metimo nauda sveikatai bus didesnė už bet kokį rizikos padidėjimą padidėjus svoriui, be to, ilgainiui buvusiems rūkaliams pavyksta suvaldyti svorį informacija apie trumpalaikę naudą sveikatai metus rūkyti pateikta 5 pav. Palyginti su antsvorį turinčiais nerūkančiais asmenimis, normalaus svorio rūkaliams kyla didesnė rizika numirti dėl įvairių priežasčių, įskaitant vėžį. Sunku nuspėti, kas metęs rūkyti priaugs svorio, o kas ne.

Yra ty­ri­mų, ku­rie ro­do, jog įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus e. PMI moks­li­nin­kų ko­man­da at­li­ko ke­le­tą kli­ni­ki­nių ty­ri­mų, kad įver­tin­tų, ar ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos ga­li su­ma­žin­ti ko­su­lio daž­nį, jei var­to­to­jai var­to­ja tik šį pro­duk­tą. Nau­do­jant ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas ta­ba­kas kai­ti­na­mas tik iki laips­nių karš­čio.

To­kio­je tem­pe­ra­tū­ro­je žen­kliai su­ma­žė­ja iš­si­ski­rian­čių tok­si­nių me­džia­gų, ku­rios su­si­da­ro įpras­tų ci­ga­re­čių dū­muo­se. Ty­ri­mo me­tu rū­kan­tys su­au­gę žmo­nės iš Ja­po­ni­jos ir Jung­ti­nių Ame­ri­kos Vals­ti­jų bu­vo pra­šo­mi ne­keis­ti rū­ky­mo įpro­čių ar­ba par­ei­ti prie ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos.

Eu­ro­pos ty­ri­mo da­ly­vių bu­vo pra­šo­ma mes­ti rū­ky­ti. Stu­di­jos truk­mė - nuo tri­jų iki dvy­li­kos mė­ne­sių. Re­zul­ta­tai Vos po ke­lių sa­vai­čių var­to­to­jams pa­kei­tus įpras­tas ci­ga­re­tes į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą treč­da­lis ty­ri­mo da­ly­vių, ku­rie prieš tabako poveikis svorio metimui tei­gė, jog re­gu­lia­riai ko­sė­da­vo rū­ky­da­mi įpras­tas ci­ga­re­tes, sa­kė, kad ko­su­lys su­ma­žė­jo.

Ko­su­lys vi­siš­kai iš­ny­ko po dvy­li­kos mė­ne­sių vi­siš­kai per­ėjus prie ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos. Ti­riant me­tu­sių rū­ky­ti gru­pę ko­su­lys per dvy­li­ka mė­ne­sių jiems taip pat iš­ny­ko.

Slapukų naudojimo pasirinkimai

Rū­kan­tie­siems ko­su­lys yra vie­nas pa­grin­di­nių simp­to­mų, ku­ris vė­liau per­au­ga į lė­ti­nę plau­čių obst­ruk­ci­ją. Ži­no­ma, me­ti­mas rū­ky­ti žen­kliai su­ma­ži­na ri­zi­ką su­sirg­ti šia li­ga. Ta­čiau yra da­lis žmo­nių, ku­rie vis tiek ne­me­ta. Tai­gi, ki­lo klau­si­mas, ar įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma ga­li su­ma­žė­ti ko­su­lys?

Ty­ri­me da­ly­va­vo svei­ki rū­kan­tys su­au­gę žmo­nės. Vie­ni li­ko prie se­nų įpro­čių, da­lis įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma, tre­ti pra­šy­ti ap­skir­tai at­si­sa­ky­ti rū­ky­mo skir­tin­gais pe­ri­odais — 3, 6, 12 mė­ne­sių. Pa­sak ty­rė­jų, ko­su­lys su­ma­žė­jo, ne­pri­klau­so­mai nuo mė­ne­sių skai­čiaus tiek gru­pė­je, ku­ri įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma, tiek me­tu­sių­jų rū­ky­ti gru­pė­je.

Ty­ri­mai ro­do, kad ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos gru­pė­je ma­žiau nei 40 proc.

Kaip kontroliuoti rūkymą

Iš­va­dos Pa­sak ty­rė­jų vie­na pa­grin­di­nių šio ty­ri­mo ži­nu­čių - rū­kan­tie­ji įpras­tas ci­ga­re­tes, jun­tan­tys lė­ti­nį ko­su­lį, pa­ten­ka į di­de­lės ri­zi­kos gru­pę sirg­ti lė­ti­ne obst­ruk­ci­ne plau­čių li­ga. Šio kli­ni­ki­nio ty­ri­mo rė­muo­se ma­to­ma, jog ko­su­lio daž­nis žen­kliai ma­žė­ja rū­kan­čių­jų gru­pė­je įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tus ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­ma.

Tai ga­lė­tų bū­ti ga­li­mos lė­ti­nės plau­čių obst­ruk­ci­jos ri­zi­kos su­ma­ži­ni­mas. To­dėl šie pra­di­niai ty­ri­mai tu­ri bū­ti tę­sia­mi at­lie­kant il­ga­lai­kes stu­di­jas, kad bū­tų ga­li­ma ver­tin­ti, ar ko­su­lio su­ma­žė­ji­mas, ga­li at­ei­ty­je su­ma­žin­ti ri­zi­ką su­sirg­ti lė­ti­ne obst­ruk­ci­ne plau­čių li­ga.

Kas gali nutikti mėginant mesti rūkyti?

Ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos po­vei­kis svo­rio di­dė­ji­mui Ty­ri­mą pri­sta­tė kli­ni­ki­nio moks­lo ir bios­ta­tis­ti­kos gru­pės va­do­vė dr.

Chris­tel­le Ha­zi­za Trum­pai Ge­riau­sias pa­si­rin­ki­mas sie­kiant su­ma­žin­ti rū­ky­mo su­ke­lia­mų li­gų ža­lą ir pra­il­gin­ti rū­kan­čių­jų gy­ve­ni­mo truk­mę - mes­ti rū­ky­ti. Šiuo klau­si­mu, kaip sa­ko spe­cia­lis­tai, ne­ga­li bū­ti jo­kių dis­ku­si­jų. Ta­čiau, ne­pai­sant itin ge­rų ke­ti­ni­mų, ne kiek­vie­nas rū­kan­ty­sis ryž­ta­si to­kiam žings­niui, net ir ži­no­da­mas skau­džiau­sias rū­ky­mo pa­sek­mes.

Šio­je 12 mėn. At­sa­ko į po­vei­kį ty­ri­mo me­tu, ku­ris pra­džio­je tru­ko 6 mė­ne­sius, po to bu­vo pra­tęs­tas dar to­kiam pat lai­ko­tar­piui, bu­vo ma­tuo­ja­mi ri­zi­kos veiks­niai, su­ke­lian­tys šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gas. Pa­pil­do­mai tir­ti ir aš­tuo­ni bio­žy­me­nys, ku­rie tu­ri įta­kos rū­ky­mo su­ke­lia­mai ža­lai svei­ka­tai. Ran­do­mi­zuo­tas ty­ri­mas at­lik­tas kaip ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos pro­duk­to kli­ni­ki­nio ty­ri­mo da­lis.

Ja­me da­ly­va­vo svei­ki rū­kan­tys su­au­gę žmo­nės. Jo me­tu da­lies ti­ria­mų­jų bu­vo pra­šo­ma 12 mėn. Ki­ta da­lis ty­ri­me da­ly­va­vu­sių žmo­nių rū­ky­mo įpro­čių ne­kei­tė. Re­zul­ta­tai Ty­ri­mo da­ly­vių, ku­rie įpras­tas ci­ga­re­tes pa­kei­tė į ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mas, svo­ris per tabako poveikis svorio metimui mėn.

Ty­rė­jai at­krei­pia dė­me­sį, jog per me­tus ne­bu­vo jo­kių žen­klių po­ky­čių dėl svo­rio, krau­jo spau­di­mo, he­mog­lo­bi­no A1c ar fib­ro­ge­no ly­gio po­ky­čių tarp ti­ria­mų­jų, pa­si­rin­ku­sių ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mą.

Svarbu žinoti:

Pa­sak ty­rė­jų, re­zul­ta­tai lei­džia kal­bė­ti apie įpras­toms ci­ga­re­tėms al­ter­na­ty­vaus pro­duk­to po­ten­cia­lą pri­si­dė­ti prie rū­kan­čių­jų šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų ri­zi­kos ma­ži­ni­mo. Ma­ža to, ty­ri­mas ro­do, kad ta­ba­ko kai­ti­ni­mo sis­te­mos re­zul­ta­tai, ti­riant pa­gal tam tik­rus ro­dik­lius, yra la­bai pa­na­šūs, kaip ir me­tus rū­ky­ti.

Taip pat bu­vo fik­suo­ja­mi tam tik­ri pa­ra­met­rai, pa­vyz­džiui, svo­rio au­gi­mas, ma­tuo­jant lie­mens ap­im­tį. Ty­ri­mo me­tu ste­bė­ti ir to­kie veiks­niai kaip C-re­ak­ty­vaus bal­ty­mo po­ky­čiai.