Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę. Perdavimo procesas trunka apie 5 minutes. Per šį laikotarpį 2 skirtingos juostos kalba apie nėštumo pradžią, o neaiški antroji juostelė arba jos nebuvimas dar nenurodo, kad viskas nesėkminga. Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.
Kuo tokiu būdu prasidėjęs nėštumas skiriasi nuo įprasto?
10 dienų po embrionų pernešimo
Iš sveikų porų pastoti per pirmą mėnesį pavyksta tik 15 Susiję straipsniai Nėščioji ir taurė vyno: nustatyta nauja rizika 20 Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pirmiausiai pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Kita vertus, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui.
Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros — proc. Taigi dirbtinis apvaisinimas kartus viršija natūralų. Mūsų specialistų nuomone, tai geras svorio netekimas po embriono perkėlimo, tačiau pacientų lūkesčiai yra dideli, jie tikisi proc.
Pasak jos, nevaisingų porų, kurios gali turėti vaisingumo problemų, yra maždaug proc. Prognozuojama, kad per artimiausius metų tokių porų padaugės iki 30 proc. Tačiau nereiškia, kad visoms nevaisingoms poroms reikia pagalbinio apvaisinimo. Pagalbinio apvaisinimo reikia, jei moterims sutrikęs kiaušintakių praeinamumas arba vyro spermos kokybė yra labai bloga.
Tokios poros sudarytų apie proc. Visos kitos gali pastoti natūraliai, tik reikia tam tikro gydymo.
Nuorodos kopijavimas
Pavyzdžiui, jeigu moteriai sutrikusi ovuliacija arba nustatyti tik nedideli vyro spermos pakitimai, sperma gali būti tiesiogiai patalpinama į gimdą skatinant ovuliaciją. Vaikai gimsta sveikesni ir imlesni Neretai galima girdėti, kad dirbtinio apvaisinimo pagalba pastojusios moterys, nėštumo metu skundžiasi varginančiais pilvo skausmais. Dažnai tai jos sieja su tuo, kad dėl svorio netekimas po embriono perkėlimo intervencijų organizmas vėluoja tinkamai pasiruošti nėštumui ir gimda nespėja plėstis taip greitai, kaip vaisius, juolab kad dirbtinio apvaisinimo metu dažnai užsimezga dvynukai.
Medikės teigimu, moteriai pastojus nėštumas turėtų vystytis įprastai ir normaliai, nors šiuo atveju ir taikomos didesnės apsaugos priemonės režimo, sporto, buvimo saulėje atžvilgiu. Tačiau taip yra tik todėl, kad buvo sudėtingesnis pastojimas ir dėmesys nėštumui yra padidintas, nes pora šio nėštumo labai ilgai laukė, per visus tuos metus jaučiasi išvargusi ir labai bijo prarasti kūdikį, nors persileidimo dažnis po pagalbinio apvaisinimo procedūrų nėra dažnesnis nei įprastai.
Didžiausia persileidimo rizika — iki tos savaitės, kaip ir įprastinio nėštumo atveju. Jei per šiuos tris mėnesius nėštumas išsilaiko, labai didelė tikimybė, kad ir toliau vystysis normaliai. Žinoma, pirmo nėštumo semestro metu gimdai didėjant, jai keliantis iš mažojo dubens, gali būti skausmai dėl raiščių ištempimo.
Tačiau tai jau nepriklauso nuo pastojimo būdo. Jei moteris pilve neturėjusi jokių operacijų, neturėtų būti skausmų. Jei nepastojimo priežastis — kiaušintakių užakimas ar sąaugos, tos sąaugos gali temptis, kai gimda auga, ir skaudėti. Pasak jos, jeigu visas nėštumas vystosi normaliai, tokiu būdu apvaisintos moterys paprastai gimdo natūraliai.
Mūsų patirtis rodo atvirkščią rezultatą — šie vaikai ir sveikesni, ir imlesni mokslams, ir įvairioms papildomoms veikloms — jie sportuoja, muzikuoja, gerai mokosi.
Po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovės prof. Rūtos Nadišauskienės manymu, nėštumo metu, nesvarbu, kokiu būdu pastota, labai svarbūs emociniai išgyvenimai. Moterys, kurios ryžtasi dirbtiniam apvaisinimui, labai nori kūdikio ir labai jaudinasi, kad nėštumas nenutrūktų, juolab kad dirbtinis apvaisinimas ir kainuoja labai brangiai.
Taigi nėštumas po dirbtinio apvaisinimo jau savaime yra ypatingas ir labai sudėtingas emociškai.
Nėštumas po dirbtinio apvaisinimo: kuo jis skiriasi nuo natūralaus
Todėl mes sakome, kad tai bet kuriuo atveju padidintos rizikos nėštumas. Jei natūraliai nepavyko pastoti, jei reikėjo naudoti sudėtingą metodiką, vartoti medikamentus, aišku, kad tai didelės rizikos nėštumas. Kita vertus, moteris turi žinoti, kad šimtaprocentinių garantijų, kad sėkmingai gims kūdikis, kaip bebūtų liūdna, nėra. Net geriausiose pasaulio klinikose po dirbtinio apvaisinimo tik maždaug ketvirtadalis moterų išnešioja kūdikį.
Tai turi suprasti šeimos, kurios ryžtasi mokėti didelius pinigus už šią viltį, ir pasiruošti, kad teks minti tikrais kryžiaus keliais.
Related Articles list:
Beje, ir natūraliai pastojus dažniau nėštumas nutrūksta nei vystosi toliau, tačiau moteris dažnai to nė nepastebi, kai neturi nevaisingumo problemos — ji nesureikšmina, kada prasidėjo mėnesinės: keliomis dienomis vėliau ar anksčiau.
Kai moteris nori pastoti, šiuo atveju viskas labai atidžiai sekama ir stebima. Jeigu moteris pastojo ir nėštumas vystosi normaliai, akušerės-ginekologės teigimu, jis vystosi kaip ir bet kuris kitas nėštumas.
Mat daugiavaisio nėštumo atveju dar labiau didėja tiek neišnešiojimo, tiek vaisiaus vystymosi patologijos rizika. Toks nėštumas ir nutrūksta greičiau, ir didesnė priešlaikinio gimdymo bei neišnešioto naujagimio tikimybė. Pašnekovės teigimu, nėštumas taip pat gali būti komplikuotas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių nepavyko natūraliai pastoti, tačiau ne dėl pačios procedūros.
Kuo tokiu būdu prasidėjęs nėštumas skiriasi nuo įprasto? Iš sveikų porų pastoti per pirmą mėnesį pavyksta tik 15 Susiję straipsniai Nėščioji ir taurė vyno: nustatyta nauja rizika 20 Vaisingumo centro vadovė Gražina Bogdanskienė pirmiausiai pasidžiaugė, kad šiemet pirmiems Lietuvoje vaikams, gimusiems po dirbtinio apvaisinimo, sukako 20 metų. Kita vertus, šios šeimos vis dar negali atvirai džiaugtis ir dauguma atvejų slepia šį faktą netgi nuo savo vaikų, kadangi mūsų visuomenė nėra pakankamai tolerantiška šiam reiškiniui. Medikė patikino, kad pastojimo tikimybė po dirbtinio apvaisinimo procedūros — proc. Taigi dirbtinis apvaisinimas kartus viršija natūralų.
Jau pats šių moterų organizmas jas nubloškia į rizikos grupę. Net ir specialistai tokioms moterims pernelyg jautrūs ir kartais net padaugina papildomai skiriamų gydymo priemonių, nukreiptų į nėštumo išsaugojimą.
Natūraliai nutrūksta iki 75 proc. Lietuvoje dirbtinis apvaisinimas taikomas jau 20 metų. Tokiu būdu yra gimę keli tūkstančiai vaikų, tačiau jis vis dar neįteisintas įstatymu ir, skirtingai nei daugelyje kitų ES šalių, nekompensuojamas. Kitais atvejais apvaisinimas vyksta mėgintuvėlyje: iš moters organizmo specialia adata surenkamos kiaušialąstės, jos apvaisinamos vyro sperma ir dedamos į inkubatorių, kuriame laikomos iki parų.
Enjoy other users choice:
Kadangi paprastai užsimezga daugiau nei vienas embrionas, dalis jų gali būti užšaldomi ateičiai arba pageidaujant į gimdą gali būti įdėti keli embrionai, taip didinant tikimybę pastoti. Vienas arba du embrionai įdedami į gimdą antrą parą, o kiti auginami toliau.
Paprastai iki šešių parų išgyvena tik vienas embrionas, kuris yra įdedamas į gimdą, kad šeima turėtų 50 proc. Teigiama, kad žuvę mėgintuvėlyje embrionai tokio paties likimo būtų sulaukę ir natūraliomis sąlygomis — gimdoje.
Mat natūraliai nutrūksta iki 75 proc. Ką valgyti?
Į klausimus atsakys dietistė Vaida Kurpienė. Atsakymų ieškokite Delfi Plius. Nuorodos kopijavimas Nėštumas po dirbtinio apvaisinimo: kuo jis skiriasi nuo natūralaus Nuoroda nukopijuota Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.